– Ar galėtumėte trumpai papasakoti apie save?
– Esu Domantas Petrauskas, man 24 metai, visai neseniai baigiau Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Antano Gustaičio instituto orlaivių pilotavimo specialybę ir nusprendžiau kandidatuoti į Europos kosmoso agentūros organizuojamą astronautų atranką.
– Kuo užsiimate dabar?
– Baigiau studijas, dar liko licenzijos egzaminai. Šiaip programuoju, esu programuotojas. Taip pat užsiimu sklandymu. Bet domina ir kosmosas, dėl to ir kandidatuoju.
– Iš kur atsirado susidomėjimas kosmosu?
– Domėjausi nuo vaikystės. Ir šiaip, visada domino technika, traukė pilotavimas, kosmoso tema ir kiti panašūs dalykai. Taip pat susidomėjau radijo mėgėjų veikla ir 2017 m. teko sudalyvauti tokioje stovykloje, kur radijo ryšiu teko pasikalbėti su italų astronautu Paolo Nespoli, kuris tuo metu buvo Tarptautinėje kosminėje stotyje. Tai buvo labai įdomus potyris.
– Kas nulėmė apsisprendimą dalyvauti šioje EKA atrankoje?
– Išties sužinojau apie atranką metų pradžioje – ir nuliūdau, nes pagal tuometinę padėtį Lietuva tuo metu negalėjo dalyvauti. Bet visai neseniai, prieš porą mėnesių buvo paskelbta apie tapimą asocijuotąja nare, tad žinoma labai apsidžiaugiau ir nusprendžiau dalyvauti.
– Kokį įspūdį paliko ligšiolinis atrankos etapas, dokumentų ir duomenų priėmimas?
– Jaučiasi, kad bus ganėtinai griežta atranka ir buvo tokių gan keistų klausimų – bet buvo įdomu. Kol kas buvo tik duomenų pateikimas, o toliau, tikiuosi, pavyks išbandyti jėgas kituose etapuose.
– Gal galėtumėte pateikti jums įsiminusio atrankos klausimo pavyzdį?
– Pavyzdžiui, buvo klausimas, kiek kartų per pastaruosius metus patirti riziką, susijusią su asmeniniais sprendimais. Buvo ir tokių gana abstrakčių klausimų.
– Kaip vertinate savo galimybes atrankoje?
– Aplikuojančių buvo pakankamai daug – 22 000 – tad galimybes reikėtų vertinti realistiškai. Sėkmės pernelyg nesitikiu, bet visko būna, tad viliuosi, kad pavyks nukeliauti toliau.
– Koks jausmas būti vienu iš 80 tokių lietuvių? Galbūt pažįstate dar ką nors, kas pretendavo?
– Įkalbinau kelis kursiokus bandyti dalyvauti atrankoje – nes proga tikrai neeilinė. Ir tiesą sakant, nustebau, kad Lietuvoje toks didelis kiekis susidomėjusiųjų, labai apsidžiaugiau, kad tiek jų yra. Smagu matyti, kad lietuviai tokie aktyvūs – ir tikiuosi, kad kažkam iš mūsų pasiseks.
– Kaip apibūdintumėte savo pretendavimą: ar tai buvo aklas šūvis, avantiūra, ar tai buvo tikslingas siekimas?
– Negaliu pasakyti, kad visą gyvenimą to siekiau, bet iki šių metų tam tiesiog ir nebuvo galimybės. Bet visada turėjau tai mintyse, ir dabar atsiradus galimybei, turiu pakankamai susijusios patirties, pakankamai žinių ir tikiuosi, kad to užteks tapti astronautu.
– Kokią motyvacijos dalį tokiame darbe jums sudaro EKA astronauto atlyginimas?
– Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad man tai neturi labai turi reikšmės. Daug svarbiau pats darbas, galimybė išbandyti tai – na ir sukurti vertę žmonijai. Mano vertinimu, tai svarbiau nei atlygis.
– Įsivaizduokite, kad jau esate Tarptautinėje kosminėje stotyje, pirmąkart pažvelgiate į Žemę, ir radijo ryšiu turite galimybę perduoti Lietuvai savo žodžius. Kaip manote, kokie tai būtų žodžiai?
– Perduočiau gražiausią lietuvišką žodį – „ačiū“.
– Ką darysite, jei nepraeisite atrankos? Ar bandytumėte kitą kartą, po kelerių metų?
– Žinoma bandyčiau. O jei nepavyks dabar, iki kito karto būsiu aviacijoje ir toliau sieksiu savo tikslų. Bet jei vėl išpuls galimybė kandidatuoti – būtinai bandysiu.
– Ar palinkėtumėte kitiems bandyti kandidatuoti, atsiradus progai?
– Palinkėčiau siekti tikslų, išbandyti save ir nepabijoti užsibrėžti aukštus tikslus. Linkėčiau mokytis ir bandyti.
