Tačiau juo galės grožėtis žiūrovai kitoje Žemės pusėje – Azijos pietuose ir rytuose, Australijoje, didelėje Šiaurės Amerikos dalyje, Pietų Amerikoje, Ramiajame, Atlanto ir Indijos vandenynuose, o taip pat Antarktidoje.
Būtent ten esantys žmonės pamatys, kaip vienintelis natūralus Žemės palydovas perskries per pačios Žemės metamą šešėlį. Ir šįkart tai bus „Kruvinoji žiedų superpilnatis“ (angl. Super Flower Blood Moon) – nes Mėnulis bus arčiausiai Žemės (už 357 462 km), jis paraudonuos, o „gėlių“ pilnatimi ši fazė vadinama dėl to, kad ji nutinka per patį pavasarinį žydėjimą.
Bet kodėl per šį reiškinį Mėnulis paraudonuoja?
Kraujo spalvą šiek tiek primenantis švytėjimas yra pats dramatiškiausias iš trijų Mėnulio užtemimų tipų (kiti du vadinami daliniais ir penumbriniais). Tačiau tam reikalingos „idealios“ sąlygos: pilnutinis Mėnulio užtemimas įvyksta tik tada, kai Saulė, Žemė ir Mėnulis išsidėsto tobulai tiesioje linijoje.
Tačiau kodėl, kai Mėnulis pasiekia išorinę Žemės šešėlio dalį ir visiškai panyra į tamsiausią to šešėlio vietą, jis nepradingsta išvis? Kodėl vietoje to jis nušvinta šviesiai oranžine arba kraujo raudonumo spalva?
Įsivaizduokite kad per šį ypatingą reiškinį stovite ne ant Žemės, bet ant Mėnulio paviršiaus – ir žiūrite į Žemę. Tuo metu, kai Žemė pilnai įsiterptų tarp jūsų ir Saulės, ir taip užstotų ant Mėnulio krentančius mūsų žvaigždės spindulius – pamatytumėte ugninį žiedą, juosiantį mūsų planetą.
Nors mūsų planeta žiūrint iš Mėnulio atrodo daug didesnė už Saulę, mūsų žvaigždės šviesa apgaubia Žemės kraštus. Ši šviesa atsispindi net ant Mėnulio.
Bet prieš tai Saulės šviesa keliauja per mūsų atmosferą, kuri nufiltruoja trumpesnio bangos ilgio mėlyną šviesą, tačiau nepaliečia raudonos ir oranžinės spektro dalies – ir štai, turime „kruviną“ Mėnulį!
Mėnulis įvairiais užtemimo etapais švies įvairiais atspalviais – nuo pilkšvo pačioje pradžioje iki oranžinio ar gintarinio. Atmosferinės sąlygos taip pat gali turėti įtakos spalvų ryškumui. Pavyzdžiui, dėl papildomų atmosferinių dalelių – tokių kaip didelio gaisro ar neseniai įvykusio ugnikalnio išsiveržimo pelenai – Mėnulis gali įgyti tamsesnį raudonos spalvos atspalvį, teigia NASA.
Mėnulis ne visada galutiniai pasislepia Žemės šešėlyje. Dalinių Mėnulio užtemimų metu Saulė, Žemė ir Mėnulis yra šiek tiek nutolę, todėl mūsų planetos šešėlis apgaubia tik dalį mėnulio.
O naujokas stebėtojas gali net nepastebėti trečiojo Mėnulio užtemimo – penumbrinio – tipo, kurio metu mūsų planetos palydovas glaudžiasi Žemės penumbroje – silpname išoriniame jos šešėlyje.
Kitas pilnutinis Mėnulio užtemimas, kuris, tikimasi, bus matomas Azijoje, Australijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikose, Atlanto, Indijos ir Ramiajame vandenynuose bei Antarktidos dalyse, nutiks 2022 gegužės 15-16 d.
Artimiausias pilnutinis Mėnulio užtemimas, kuris bus galimai matomas Lietuvoje, deja, nutiks tik 2025 kovo 14 d.
Parengta pagal „Live Science“.
