„Dirbu naktinį darbą ir apie pirmą valandą nakties grįžtu namo. Visada patinka pažiūrėti į naktinį žvaigždėtą dangų. Ir nors žvalgausi ten jau daug metų, šią savaitę jau du kartus pamačiau kažką naujo. Tikrai ne lėktuvai ir ne palydovai. Pamačius tai, kyla keistas sumišimas ir apmąstymai. Ar tai – invazija? Tikėkimės ne. Manau tiesos gal ir nesužinosime, bet... Greitai po to vaizdo nuėjau į Molėtų observatorijos svetainę ir parsisiunčiau jų kameros vaizdą, kuriame matosi dangus ir observatorija. Ir 1 val. 25 min praskrendančių daug neatpažintų reiškinių“, – rašė skaitytojas.
Paprašytas pakomentuoti, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docentas, astrofizikas dr. Kastytis Zubovas pateikė tokį atsakymą:
„Šiuo metu kelios kompanijos plečia interneto ryšio palydovų tinklus. Palydovai leidžiami grupėmis po kelias dešimtis ir kurį laiką po paleidimo skrenda vorele. Vakare bei paryčiais jie ypatingai gerai matomi – nes Saulė jau nusileidusi – tačiau dar apšviečia kelių šimtų kilometrų aukštyje skriejančius palydovus“.
Lrytas.lt primena, kad tarp tokių kompanijų žinomiausia yra Elono Musko vadovaujama „SpaceX“, kuri vysto projektą „Starlink“. Projekto siekis – užtikrinti interneto ryšį ten, kur teikti jį tradiciniais būdais (laidais ar mobiliuoju ryšiu) yra neįmanoma ar pernelyg brangu.
Šiuo metu aplink Žemę skrieja apie 1500 „Starlink“ palydovų, ir šios savaitės pradžioje „SpaceX“ kaip tik paleido 27 naujus palydovus – tad labai tikėtina, kad portalo skaitytojas būtent juos ir pamatė.
Be „Starlink“, esama ir kitų panašių projektų – pavyzdžiui, britų kuriamas „OneWeb“ (tiesa, šiuo metu orbitoje sukasi tik 182 šio projekto palydovai). Leidimą į žemąją orbitą leisti palydovinio interneto palydovus turi ir Jeffo Bezoso vadovaujama „Amazon“ – jai suteikta licenzija iškelti 3236 tokius palydovus. Tuo tarpu „Starlink“ planuoja sukurti 42 000 palydovų flotilę.
Sužinoti numatomą „Starlink“ palydovų praskridimo laiką galima čia.
