Teoriškai mikroskopinėse ertmėse asteroidų, taigi ir meteoritų, viduje skystis gali išlikti milijardus metų. Dabar pirmą kartą meteorite pavyko aptikti skysto vandens. Ir ne bet kokio, o gazuoto – jame net 15proc. sudaro anglies dvideginis.
Sutterio malūno meteoritas (angl. Sutter’s Mill meteorite) į Žemę nukrito 2012 metų balandį. Jame aptikta seniausių žinomų Saulės sistemos uolienų fragmentų. Nuskenavę vieną meteorito fragmentą rentgeno spinduliuote bei elektronų srautais, mokslininkai aptiko nano-dydžio inkliuzą, sudarytą iš vandens ir anglies dvideginio mišinio.
Tai reiškia, kad meteoritas susiformavo aplinkoje, kurioje buvo ledo gabalų, sudarytų ir iš vandens, ir iš anglies dvideginio. Vakuume toks ledo mišinys gali formuotis esant temperatūrai, ne aukštesnei nei 218 kelvinų (arba -55 Celsijaus).
Tokios žemos temperatūros Saulės sistemos jaunystėje egzistavo gerokai už šiandieninės Žemės orbitos – o greičiausiai netgi už Jupiterio orbitos, taigi, Sutterio malūno meteorito motininis kūnas susiformavo išorinėje Saulės sistemos dalyje. Vėliau kūnas, arba jo fragmentai, atmigravo arčiau Saulės, kol galiausiai vienas gabaliukas nukrito į Žemę.
Šis atradimas padės geriau suprasti, kaip tokia migracija vyko. Be to, ateityje metodiką bus galima panaudoti ieškant vandens inkliuzų ir kituose meteorituose.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Science Advances“.
