Įprastai „kubinių palydovų“ misijos vykdomos Žemės orbitoje, nes nuskristi kur nors toliau jiems nepakanka kuro. Tiesa, 2018 metais du tokie palydovai – „MarCO-A“ ir „MarCO-B“ – kartu su NASA zondu „InSight“ skrido į Marsą ir padėjo stebėti pastarojo nusileidimą. Vis dėlto, juos į tarpplanetinę trajektoriją išvedė raketa-nešėja, pasiuntusi į kelionę ir patį „InSight“.
Dabar Europos kosmoso agentūra paskelbė apie misiją „M-Argo“ – pirmąjį „kubinį palydovą“, kuris tarpplanetinius atstumus skris varomas vien savo galia.
„M-Argo“ turėtų būti palyginus didelis kubas – jį sudarys dvylika 10 cm kraštinės ilgio kubų, sujungtų į vieną sistemą. Paprastai kubiniai palydovai būna sudaryti iš šešių ar mažiau kubų. Misijos koncepcija vystoma nuo 2017 metų, bet dabar paskelbta, kad ji tikrai turėtų išskristi 2024-ųjų gegužę.
Planuojama, kad „M-Argo“ pakils į orbitą kartu su kokia nors didesne misija – tačiau į tarpplanetinę kelionę leisis naudodamas vien savo elektrinį variklį.
Misijos taikinys bus nedidelis ir greitai besisukantis asteroidas, nuo Žemės nutolęs iki 150 milijonų kilometrų – maždaug tiek pat, kiek ir Saulė. Apskritai asteroidų, kuriuos galėtų pasiekti misija, žinoma daugiau nei 700 tūkstanči -, bet iš jų buvo atrinkti penki įdomiausi.
Galutinai misijos tikslas bus išrinktas artėjant skrydžio datai. Apie tokius asteroidus žinoma labai mažai, taigi „M-Argo“ misija būtų skirta ne tik technologijų demonstravimui, bet ir žinių apie mažuosius Saulės sistemos kūnus praplėtimui.
Daugiau apie misiją galima rasti ESA tinklalapyje.
