Po septynis mėnesius trukusios kelionės į Marsą, NASA tyrimų zondas „Perseverance“ sėkmingai nutūpė Raudonojoje planetoje.

Kaip manoma išdžiūvusio ežero viduryje nusileidęs kosminis aparatas į svečią planetą atgabeno marsaeigį, kuris pirmiausia įamžino nespalvotą Marso horizonto nuotrauką.

NASA penktadienį paskelbė įspūdingų naujų nuotraukų, atsiųstų marsaeigio „Perseverance“, įskaitant vieną, kurioje aparatas matomas atsargiai lynais nuleidžiamas ant Marso paviršiaus.

Pastaroji nuotrauka, padaryta iš nuleidžiamojo modulio, pakibusio virš paviršiaus veikiant šešiems raketiniams varikliams, yra pirmasis tokio pobūdžio NASA gautas vaizdas.

Nuleidžiamasis modulis, gabenęs marsaeigį iš Žemės, paskutiniuoju nusileidimo etapu žemėjimo greitį sulėtino maždaug iki 2,7 km per valandą ir veikė kaip „skraidantis kranas“.

„Matyti aparato variklių pakeltos dulkės“, – sakė „Perseverance“ projekto vyriausiasis inžinierius Adamas Steltzneris. Jis pridūrė, kad nuotrauka buvo padaryta, kai aparatas buvo maždaug dviejų metrų aukštyje.

Nuotraukoje matomi trys tiesūs lynai sudarė pakabą, laikiusią marsaeigį pakibusį po nuleidžiamuoju moduliu. Taip pat matomas spiralinis kabelis, skirtas duomenims perduoti iš vaizdo kamerų į „Perseverance“.

Vos tik marsaeigis palietė paviršių, jis atsikabino nuo 6,4 m ilgio lynų, o nuleidžiamasis modulis nuskrido į šalį ir saugiai nutūpė.

Kitoje paskelbtoje naujoje nuotraukoje, padarytoje iš Marso orbitinio zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“, matyti „Perseverance“ nešantis nuleidžiamasis modulis, išskleidęs specialų parašiutą ir skriejantis per atmosferą šimtų kilometrų per valandą greičiu.

Pats „Perseverance“ taip pat atsiuntė pirmąją didelės raiškos spalvotą nuotrauką, kurioje matyti lygi teritorija nusileidimo vietoje Jezero krateryje, kur prieš milijardus metų tekėjo upė ir telkšojo gilus ežeras.

Antroje spalvotoje nuotraukoje matyti vienas iš šešių marsaeigio ratų, taip pat aplinkinės uolienos, kaip manoma, susidariusios prieš daugiau kaip 3,6 mlrd. metų.

„Vienas iš klausimų, kuriuos užduosime pirmiausiai – ar šios uolienos vulkaninės, ar nuosėdinės kilmės“, – sakė NASA projekto vyriausiojo mokslininko pavaduotoja Katie Stack Morgan.

Vulkaninių uolienų amžius galėtų būti tiksliai nustatytas, kai „Perseverance“ surinkti mėginiai bus pargabenti į Žemė per kitą būsimą misiją. Tai būtų svarbus pasiekimas planetologams.

Kai buvo gautos pirmosios nuotraukos, „tai visus įkvėpė – komanda tiesiog pašėlo“, sakė misijos sistemų vyriausioji inžinierė Pauline Hwang.

„Mokslininkų komanda iškart pradėjo žiūrinėti visus tuos akmenis, priartino vaizdą ir klausinėjo „Kas tai?“ Geriau negalėtų būti“, – pridūrė ji.

Pirmosios dvi nuotraukos, paskelbtos ketvirtadienį tuojau po marsaeigio nusileidimo, buvo mažesnės raiškos ir nespalvotos.

NASA tikisi ateinančiomis dienomis gauti daugiau didelės raiškos nuotraukų ir vaizdo įrašų, bet dar neaišku, ar marsaeigio mikrofonams pavyko įrašyti Marso garsų.

Tai gali paaiškėti vėliau šį savaitgalį arba ateinančios savaitės pradžioje, nurodė A.Steltzneris.

Dabar marsaeigis imsis darbo – kelis metus rinks uolienų ir dirvožemio pavyzdžius, vėliau jie bus siunčiami atgal į Žemę. Pagrindinė misijos užduotis – ieškoti galimai egzistavusių gyvybės formų.

2021 m. vasario 18-oji tapo ryškia kosmoso tyrinėjimų istorijos data – po septynis Mėnesius trukusios kelionės iš Žemės į Marsą, ant Raudonosios planetos paviršiaus nusileido lig šiol moderniausias įrenginys Marso tyrimų istorijoje

Paskutines nusileidimo minutes mokslininkai ne veltui vadino „7 baimės minutėmis“ (angl. 7 minutes of terror): būtent per tokį laiko tarpą sprendėsi aštuonerius metus trukusios ir 2,7 milijardus JAV dolerių kainavusios misijos likimas.