Apie naująjį NASA jo kūrinį, jo užduotis ir tikslus naujienų portalui lrytas.lt pasakoja Vilniaus universiteto geologijos profesorius Andrejus Spiridonovas.
Svarbi užduotis
„Šio aparato pagrindinė misija yra Marso geologiniai, paleontologiniai ir geofizikiniai tyrimai – su viltimi surasti senovinių organizmų fosilijas“, – pasakoja Vilniaus universiteto geologijos profesorius Andrejus Spiridonovas.
Anot jo, nusileidimo vieta buvo planuota prieš daug mėnesių ir renkama iš dešimčių kandidatinių vietovių – remiantis žinoma geologine sandara, tikėtinais praeityje veikusiais geologiniais procesais ir tafonominiu liekanų išsisaugojimo potencialu skirtingose aplinkose.
„Pasirinkta vieta yra 49 kilometrų skersmens Jezero krateris (bosnių kalba tai reiškia „ežerą“), kuris, manoma, susidarė prieš daugiau nei 3,5 milijardo metų dar didesnio kraterio viduje, į Marsą atsitrenkus asteroidui. Šiame krateryje yra gerai išreikšta upinė delta. Upė tuo metu tekėjo iš kraterio aukštumų į kraterio viduje buvusį ežerą. Deltinėse aplinkose potencialiai gali gerai išlikti organinė medžiaga – todėl ir buvo pasirinkta ši vietovė“, – aiškina mokslininkas.
Jis pasakoja, kad marsaeigis yra ultramoderniais detektoriais apginkluotas robotas-geologas, kuris tyrinės senovinės Marso deltos regioną, nuosėdines aplinkas, mineralogiją, organinių junginių pėdsakus – ir pasitelkiant geofizinę įrangą, po Marso paviršiumi esančių sluoksnių geometriją.
„Visa ši informacija pasitarnaus suprantant prieš milijardus metų egzistavusį kitos planetos hidrologinį ciklą, tuometinių sąlygų tinkamumą gyvybės egzistavimui – ir galbūt pasakys ar tuo metu egzistavo gyvybė, ir gal būt kada ji išnyko, – dėsto A.Spiridonovas. – Tai turi fundamentinę reikšmę gyvybės evoliucijos supratime, nes šiuo metu mes žinome tik apie vieną vienintelę gyvybę, kuri atsirado ir vis dar klesti Žemėje“.
Pats su fosilijomis nuolat susiduriantis ir jas tyrinėjantis mokslininkas pasakoja, kad gali nutikti taip, jog ir „Perseverance“ ir Marse aptiks fosilijų.
„Galimas fosilijų radimas Marse galės suteikti informacijos apie tai, ar panašiai, ar skirtingai vyko evoliucija dviejose planetose. Pradinės sąlygos buvo panašios, bet vėliau jos kardinaliai išsiskyrė. Jei Marse kada nors egzistavo gyvybė ir ji paliko paleontologinį metraštį, mes naujų atradimų dėka sugebėsime suprasti, kokios gyvybės evoliucijoje yra istorinės aplinkybės, susijusios su mūsų planetos ypatumais – o kas yra universalu ir ko galima tikėtis vykstant evoliucijai bet kurioje Visatos vietoje“, – apie žemišką ir nežemišką gyvybę pasakoja VU profesorius.
Ar Marse pavyks aptikti gyvybę?
Paklaustas, kokių didžiausių atradimų jis pats labiausiai tikisi iš „Perseverance“ misijos, A.Spiridonovas sako, kad mažų mažiausiai marsaeigis suteiks mums labai detalios informacijos apie sedimentacijos procesus, ežero lygio pokyčius ir klimatinius cikliškumus hesperio periode (Marsas turi savo geochronologiją ir istorijos periodizaciją, kurios skiriasi nuo Žemės).
Mokslininkas teigia, kad tai labai svarbu, nes mes šiuo metu mes pakankamai gerai žinome apie dabartinį Marso klimatą – bet apie praeities jo būsenas praktiškai nežinome nieko. „Turint omenyje kokią didelę svarbą klimatas turi gyvybės evoliucijai, jo kintamumo nustatymas turės didelės reikšmės gyvybės buvimo/nebuvimo kitose planetose (o taip pat ir Žemėje, ankstyviausiais laikotarpiais) klausimo sprendime“ – aiškina A.Spiridonovas.
„ O jei ras fosilijų – valio! Būtų labai įdomu palyginti jų sandarą ir išsisaugojimo ypatybes – su žemiškų organizmų fosilijomis. Tai atvertų kelią naujam egzopaleontologijos mokslui“, – kalba mokslininkas.
Į klausimą, ar jis mano, kad Marse kada nors egzistavo gyvybė, geologas atsako taip:
„Gyvybė be abejo galėjo egzistuoti Marse. Ši planeta šimtus milijonų – ar gal net milijardus – metų turėjo pakankamai aktyvų hidrologinį ciklą – tiek laiko pakanka gyvybei atsirasti ir stipriai evoliucionuoti. Tačiau tik konkretūs įrodymai pasakys, ar ji iš tikrųjų buvo Marse – ir kaip ilgai išsilaikė“.
Pasak A.Spiridonovo, jei šios misijos metu gyvybė nebus rasta, tai savaime neatmes galimybės, kad jos įrodymų negalima bus surasti kurioje nors kitoje Marso vietoje.
„Apie Marso nuosėdines storymes mes žinome labai mažai. Žemė geologiškai ir paleontologiškai tyrinėjama jau daugiau nei keturis šimtus metų, o siurprizai nutinka kiekvieną dieną. Juk istorija yra ilga – 4,5 milijardų metų, tiek Marse, tiek ir Žemėje! O įrodymų, kuriuos galima tyrinėti abiejose planetose, tiesiogine to žodžio prasme yra kalnai“ – sako mokslininkas.
Svarbūs klausimai
Be abejo, visada galima susidurti su skeptikais, kurie sako, kad finansų skyrimas kosmoso tyrimams yra tik pinigų švaistymas – vietoje to, juos galima būtų panaudoti daug žemiškesnių problemų sprendimui. O juk šiuo atveju, „Persevereance“ kainavo 2,7 milijardus JAV dolerių.
„Tačiau tai yra labai maža suma mokslui, kuris gali pateikti atsakymus į kai kuriuos pačius funadamentaliausius žmonijos proto iškeltus klausimus. Karybai kasmet išleidžiami šimtai milijardų dolerių. Ir kam? Štai čia iš tikrųjų yra didžiausias žmonių kvailumo monumentas“, – svarsto A.Spiridonovas.
„O kalbant rimtai, mes šiuo metu geologiškai esame gerai pažinę tik vienui vienintelę planetą, tad informacija iš kitos planetos turi neproporcingai didesnę reikšmę – nes su santykinai mažomis pastangomis mes galėtume labai daug sužinoti apie kitus pasaulius, ir mūsų pačių pasaulio evoliuciją“ – aiškina geologas.
Jo teigimu, geologinis metraštis savyje taip pat talpina informaciją apie egzistencines rizikas – didžiąsias praeities katastrofas.
„Tikėtina, kad marsaeigio surinktos informacijos dėka mes daugiau sužinosime ir apie asteroidų vaidmenį planetų vystymesi – nes ši milijardų metų senumo informacija Marse dėl jo mažo geologinio aktyvumo turėtų būti žymiai geriau išlikusi nei mūsų planetoje“, – svarsto VU mokslininkas ir sako besitikintis, kad surinkti duomenys bus greitai atvirai prieinami visiems mokslininkams – o VU geologijos studentai ir doktorantai kibs juos analizuoti.
