2021 m. vasario 18-oji tapo ryškia kosmoso tyrinėjimų istorijos data – po septynis Mėnesius trukusios kelionės iš Žemės į Marsą, ant Raudonosios planetos paviršiaus nusileido lig šiol moderniausias įrenginys Marso tyrimų istorijoje – marsaeigis „Perseverance“ (liet. „Atkaklumas“), su savimi (ar tiksliau būtų sakyti – savyje) dar atsigabenęs ir pirmąjį Marso sraigtasparnį „Ingenuity“.
Paskutines nusileidimo minutes mokslininkai ne veltui vadino „7 baimės minutėmis“ (angl. 7 minutes of terror): būtent per tokį laiko tarpą sprendėsi aštuonerius metus trukusios ir 2,7 milijardus JAV dolerių kainavusios misijos likimas.
Būtent per tas septynias minutes nuo tada, kai marsaeigio kapsulė įskriejo į viršutinę planetos atmosferą, iki tada, kai ratai palietė raudoną dirvą, marsaeigiui teko atlikti rizikingiausius manevrus, ir jam tai teko daryti visiškai autonomiškai, be įsikišimo iš Žemės. Automatizuotų veiksmų eiliškumas buvo toks:
- daugmaž 12 km aukštis virš Marso paviršiaus, greitis apie 1500 km/h – pradedamas stabdymas parašiutu.
- daugmaž 9 km aukštis, apie 600 km/h greitis – šiluminio skydo nusimetimas.
- stabdymas raketiniais varikliais iki 110 km/h.
- leidimosi greičiui sumažėjus iki 1,5 km/h ir iki paviršiaus likus apie 7,8 metro, nusileidimo modulis lynais ant Marso paviršiaus pradeda leisti marsaeigį.
- nusileidimo modulis visiškai sustoja ir pakimba atmosferoje, marsaeigis paliečia Marso paviršių.
- nusileidimo modulis 1,5 sekundės laukia sistemos patvirtinimo, kad „Perseverence“ nusileido, jį gavęs iškart atkabina lynus ir nuskrieja šalin, suduždamas saugiu atstumu ant Marso paviršiaus. Marsaeigis pasiruošia darbui Raudonojoje planetoje.
„Perseverance“ – tai misija, prasidėjusi prieš devynerius metus, kai 2012 m. NASA oficialiai patvirtino jos vykdymą. Aštuonerius metus kurti marsaeigis su sraigtasparniu, įpakuoti nusileidimo modulyje, 2020 m. liepos 30 dieną pakilo iš Kanaveralo iškyšulio ir po šešių su puse mėnesio kelionės, pagaliau pasiekė Marsą.
Misijos tikslas
„Perseverance“ tikslas – ieškoti dabartinės ar praeities gyvybės pėdsakų Marse. Atradimas, kad kur nors už Žemės ribų egzistuoja gyvybė, ne tik apverstų mūsų supratimą apie Žemės išskirtinumą kosmose, bet ir sukeltų proveržį biologijos srityje – nes turėtume nepriklausomos gyvybės pavyzdį, kuris padėtų suprasti, kaip išvis gyvybė atsiranda“, – teigia Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docentas, o taip pat populiariausio Lietuvoje astronomijos tinklaraščio „Konstanta 42“ autorius, astrofizikas dr. Kastytis Zubovas.
Jis pasakoja, kad marsaeigis nusileido iš anksto gerai parinktoje vietoje – Jezero krateryje.
„Jezero krateris yra senovinio ežero dugnas. Į ežerą ilgą laiką tekėjo upė, kurios suneštos nuosėdos tapo sluoksniuotomis uolienomis. Taigi, krateris yra puiki vieta tyrinėti labai įvairaus amžiaus Marso uolienas – nuo mažiau nei milijardo iki keturių milijardų metų senumo“, – aiškina mokslininkas.
Anot jo, „Perseverance“ turi net kelis tikslus. „Pagrindinis ir geriausiai žinomas – praeities (o gal ir dabarties) gyvybės paieškos, – dėsto astrofizikas. – Taip pat geologinių ir klimato pokyčių tyrimai bei pasiruošimas žmonių misijoms. Galiausiai bus paimta grunto mėginių, ir jie bus paruošti pargabenimui į Žemę – tai būtų pirmasis mėginių grąžinimas iš kitos planetos. Deja, to reikės palaukti bent iki šio dešimtmečio pabaigos“.
Dr. K.Zubovas pastebi, kad „Perseverance“ išvaizda yra labai panaši į „Curiosity“, nes naujasis marsaeigis kurtas būtent pastarojo pagrindu.
Paklaustas, ar „Perseverance“ misija kaip nors priartina žmogaus nusileidimą Marse, mokslininkas neabejoja: „Tikrai taip. Misijos metu bus išbandomos kelios technologijos, kurių prireiks žmonių gyvenimui Marse – pavyzdžiui, deguonies išgavimo, raketinio kuro gamybos. Taip pat bus daug geriau ištirtos Marso aplinkos sąlygos – pavyzdžiui, dulkių dydis, kas irgi svarbu žmonių ir elektronikos saugumui“.
Astrofizikas atkreipia dėmesį ir į „Perseverance“ palydovą, sraigtasparnį „Ingenuity“.
„Ingenuity“ sraigtasparnis – labai netikėta inžinerinė idėja. Tokioje retoje atmosferoje, kaip Marso, skraidyti tikrai sunku – tad jei tai ten pavyks, tai bus didžiulis žingsnis į priekį vystant naujovišką kitų planetų tyrimų technologiją. Sraigtasparniai ateityje galbūt padės tyrinėti Venerą, Saturno palydovą Titaną, o gal ir pačias didžiąsias planetas“, – teigia dr. K.Zubovas.
Prisidėjo ir lietuvė
Įdomu tai, kad tarp daugelio žmonių, dirbusių prie „Perseverance“ kūrimo bei bandymų, buvo ir lietuvė – fizikos mokslų daktarė ir inžinierė Simona Liukaitytė-Suszczynska. Bet kaip ji prisipažino mokslo populiarinimo laidoje „Mokslo sriuba“, apie tai, kad dirbs būtent prie šio marsaeigio, pati sužinojo tik pirmąją dieną atėjusi į naująjį darbą Prancūzijos kosmoso agentūroje – pokalbio dėl darbo metu būsimi darbdaviai apie konkrečią užduotį nieko neužsiminė.
„Prie „Perseverance“ dirbau šešis mėnesius. Testavau marsaeigio kamerą. Marsaeigis turi 7 mokslinius instrumentus, ir viena iš jų yra „Supercam“ – instrumentas, nuo pradžios iki galo sukurtas, ištestuotas ir surinktas Prancūzijos kosmoso agentūroje ir keliose šios šalies mokslo laboratorijose. Tai yra kamera, skirta uolienų fotografavimui – o mano darbas buvo sukonstruoti prietaisą, kuris leistų testuoti šią kamerą“, – pasakoja lietuvė.
Ji aiškina, kad kai siunčiame bet kokius objektus į kosmosą, nuo tada, kai jis pakyla nuo Žemės, kūrėjai nieko nebegali padaryti, todėl testavimas prieš paleidimą yra labai rimtas, labai atsakingas ir detalus darbas.
Sukūrusi kameros testavimo įrenginį, lietuvė dirbo ir prie pačios kameros testavimo.
Iš viso „Perseverance“ yra įrengtos 23 kameros. Ir mokslininkai jau sulaukė pirmųjų marsaeigio padarytų nuotraukų, kurias galite pamatyti šio straipsnio galerijoje.
Beje, į Marsą jau antrą kartą nukeliavo ir savo vardą į Raudonąją planetą panorėjusių nusiųsti žmonių vardai bei pavardės – tokių „kosminių keliautojų“ duomenys elektronų srove išgraviruoti ant trijų nedidelių „Perseverance“ plokštelių. Šioje NASA misijoje tokia galimybe pasinaudojo 10,9 mln. žemiečių, skelbia NASA. Žinoma, kad tarp jų esama ir lietuvių.
