Raketa buvo sėkmingai paleista iš Floridos Kanaveralo kyšulio 10 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku, praėjus parai po to, kai dėl prastų oro sąlygų buvo atidėtas pradinis startas.
„SpaceX“ gamybos vadovas Andy Tranas raketos paleidimo vaizdo įraše pažymėjo, kad „Falcon 9“ gabeno 133 komercinius ir valstybinius „kosminius aparatus“, taip pat 10 „SpaceX“ palydovų.
„Tai didžiausias skaičius per vieną misiją iškeltų kosminių aparatų“, – pabrėžė A.Tranas.
„SpaceX“ vykdo „bendrų skrydžių“ programą, leidžiančią kitoms kompanijoms ir vyriausybėms už mokestį JAV milijardieriaus Elono Musko įkurtai bendrovei iškelti savo technologijas į kosmosą.
Kelios minutės po paleidimo raketai pasiekus į kosmoso ribą pirmoji „Falcon 9“ pakopa atsiskyrė nuo likusios konstrukcijos ir pradėjo valdomai leistis atgal į Žemę.
Vėliau ši daugkartinio naudojimo raketos pakopa nutūpė ant autonominės jūrinės platformos „Of Course I Still Love You“ Atlanto vandenyne. Ši pakopa buvo sėkmingai susigrąžinta jau penktąjį kartą.
„SpaceX“ socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, jog visi 143 palydovai buvo sėkmingai iškelti.
Bendrovė siekia pasiųsti į orbitą tūkstančius nedidelių palydovų, turinčių sudaryti pasaulinę plačiajuosčio interneto ryšio sistemą „Starlink“.
Mokslininkai reiškia susirūpinimą dėl erdvę aplink Žemę užteršiančių objektų skaičiaus. Vis dėlto „SpaceX“ sako, kad jos palydovai suprojektuoti po kelerių metų sudegti atmosferoje.
Pakilo ir lietuviškas palydovas
Tarp šia raketa pakeltų palydovų – ir lietuvių „NanoAvionics“ sukurtas palydovas „Charlie“, kuris šiuo metu jau saugiai skrieja savo orbita 500 km aukštyje.
„Charlie“ yra pirmasis iš dviejų „NanoAvionics“ palydovų, sukurtų JAV radijo dažnių ir duomenų analizės bendrovės „Aurora Insight“ užsakymu. Abiejų palydovų pagrindas yra „NanoAvionics“ sukurta nano palydovų platforma M6P – pirmoji standartizuota platforma rinkoje.
Vėliau šį metų ketvirtį į kosmosą turėtų pakilti ir dar vienas lietuvių kurtas palydovas „Bravo“. Abu palydovai taps JAV bendrovės kuriamos, duomenų rinkimo ir perdavimo į Žemę, sistemos dalimi. „Charlie“ ir „Bravo“ taip pat turės tiksliausią mažųjų palydovų rinkoje navigacijos sistemą su įdiegta žvaigždžių sekimo posisteme.
„Aurora Insight“ palydovus naudos radijo dažnių spektro stebėsenai, apdorojant mobiliojo ryšio ir belaidžio duomenų perdavimo, televizijos transliavimo signalus. „Aurora“ technologija leidžia fiksuoti radijo dažnių juostų naudojimo intensyvumą, taršą, interferenciją, o sukauptą informaciją pateikti žemėlapio formatu, realiu laiku. Stebėsenos duomenys padeda mobiliojo ryšio ar mobiliųjų duomenų operatoriams, transliuotojams ir kitiems radijo dažnių naudotojams efektyviau išnaudoti turimą infrastruktūrą ar ją plėsti.
