Naujame tyrime parodyta, kad būtent taip ir yra. Naudodami Europos kosmoso agentūros „Swarm“ palydovų duomenis, tyrėjai nustatė, kaip juda Saulės vėjo dalelės, sąveikaudamos su atmosfera, ir kaip šį sąveika laikui bėgant kinta.
„Swarm“ yra trijų palydovų grupė, nuo 2013 metų skriejanti aplink Žemę ir stebinti magnetinio lauko pokyčius.
Duomenys parodė, kad Saulės vėjo energija bent jau 450 km aukštyje virš Žemės paviršiaus yra pastebimai didesnė šiaurės pusrutulyje, nei pietų. Šiaurinę vasarą šiaurės pusrutulis gauna trigubai daugiau energijos, nei pietinis – o žiemą pietinis gauna apie pusantro karto daugiau, nei šiaurinis. Simetrijos atveju kiekvieno pusrutulio gaunama energija vietinės vasaros metu dominuotų vienodai. Tyrėjai mano, kad taip gali būti dėl to, nes Žemės magnetinė ašis nekerta planetos centro. Dėl šios priežasties pietinis magnetinis ašigalis yra labiau nutolęs nuo sukimosi ašies, nei šiaurinis, ir pietuose susidaro stipresni atspindintys efektai, nustumiantys Saulės vėją tolyn.
Šis atradimas padės patobulinti Žemės magnetosferos modelius ir geriau prognozuoti geomagnetinių audrų poveikį planetos paviršiui.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature Communications“.
