Šis pirmadienis pasaulyje – astronomine prasme ypatingas. Visų pirma, jis žymi vieną iš keturių svarbiausių astronominių datų metuose: žiemos saulėgrįžą. Lietuvoje saulėgrįžos momentas nutiks 12 val. 2 min.

Tačiau taip pat šį pirmadienį, 15 val. 30 min. nutiks ir Jupiterio bei Saturno konjunkcija – žiūrint iš Žemės, jie vienas prie kito priartės minimaliu atstumu, t.y. juos skirs mažesnis nei 0,1 laipsnio (daugmaž penktadalis matomo Mėnulio disko).

Kas yra saulėgrįža

Priešingai populiariam įsitikinimui, saulėgrįža netrunka visą dieną, o yra konkretus momentas laike.

„Žemė aplink Saulę skrieja beveik apskrita orbita, bet pačios planetos sukimosi ašis pasvirusi į orbitos plokštumą. Dėl to kasmet šiaurinis pusrutulis nusisuka tolyn nuo Saulės – ateina žiema. Pietuose tuo metu yra vasara, o po pusmečio situacija apsiverčia“ – aiškina astrofizikos daktaras ir populiariausio lietuviško astronomijos tinklaraščio „Konstanta 42“ autorius Kastytis Zubovas.

Anot jo, tam tikru metu šiaurinis Žemės ašigalis yra nusisukęs tiksliai į priešingą pusę nuo Saulės – ir būtent tą momentą ir vadiname žiemos saulėgrįža.

„Būtent momentą, nes Žemė orbitoje nesustoja, ir jos ašigalis iškart pradeda gręžtis atgal Saulės link. Mes tą matome kaip ilgėjančias dienas, nors pirmą savaitę po Saulėgrįžos pastebėti dienų trukmės pokytį sunku“, – aiškina mokslininkas.

Kuo ypatinga konjunkcija

Senovės dangaus stebėtojams Jupiteris ir Saturnas buvo dvi lėčiausiai judančios planetos, matomos nakties danguje. Jupiteriui apsukti ratą aplink Saulę užtrunka beveik 12 Žemės metų, Saturnui – 29,5 metų.

Dėl tokio lėto judėjimo konjunkcija – ar pasak senovės astronomų – „dangiškasis susitikimas“ buvo gana neįprastas reiškinys. Tokie susijungimai dažniausiai įvyksta kartą per 20 metų.

Paprastai, kai Jupiteris ir Saturnas danguje išsirikiuoja vienas šalia kito (bet tik mūsų požiūriu, stebint iš Žemės. Iš tiesų juos skiria apie 740 milijonų kilometrų), juos skiria maždaug vienas laipsnis – arba dvigubai daugiau nei mėnulio skersmuo.

Tačiau šią gruodžio 21 d. Jupiterį ir Saturną skirs vos 6 arkminutės. Tai lygu 0,1 laipsnio arba maždaug penktadaliui matomo Mėnulio.

Priešingai nei skelbiama kai kurioje žiniasklaidoje, abi planetos greičiausiai nebus taip arti, kad atrodytų, jog susilieja į vieną ryškią žvaigždę (nebent paprastai nešiojate akinius, o stebėdami konjunkciją, juos nusiimsite). Tačiau bet kokiu atveju, reginys bus retas ir neįprastas.

Kaip pastebi dr. K.Zubovas, tiems, kurie nors kartą stebėjo Jupiterį ir jo palydovus teleskopu, gali būti įdomu, kad regimasis atstumas tarp planetų bus panašus į didžiųjų Jupiterio palydovų (didžiausią įmanomą) kampinį nuotolį nuo planetos.

Kaip dažnai šios dvi planetos būna matomos taip arti? Kai kuriuose šaltiniuose sakoma, kad nuo paskutinės tokios išskirtinės konjunkcijos praėjo beveik 400 metų, o kituose – kad beveik 800 metų.

Tiesa tokia, kad 1623 m. liepos 16 d. (tad prieš 397 metus), žiūrint iš Žemės, Saturną ir Jupiterį skyrė 5 arkminutės, tik planetų regimosios padėtys buvo per arti Saulės, kad galima būtų jas įžiūrėti.

Tuo tarpu 1226 kovo į dieną (palyginimui – likus ketvirčiui amžiaus iki Lietuvos krikšto), planetos viena šalia kitos buvo dar arčiau, nei bus šiandien – vos per 2 arkminutes.

Kitą kartą toks planetų „susitikimas“ nutiks po 60 metų – 2080 kovo 15 dieną.

Kur stebėti

Deja, pirmadienį Lietuvoje sąlygos šio dangaus reiškinio stebėjimui nėra dėkingos – gruodžio 21 d. dangus Lietuvoje bus debesuotas.

Tačiau šio „dangiškojo susitikimo“ stebėjimui galima pasitelkti ir šiuolaikines priemones – ir projektas „Virtualusis teleskopas“ (virtualtelescope.eu) kviečia stebėti šį retą įvykį nuotoliniu būdu: saugiai, patogiai ir šiltai, neišeinant iš namų.

Transliacija iš Italijos, komentuojant astrofizikos profesoriui dr. Gianluca Masi, prasidės 17 val. 30 min. Lietuvos laiku: