Astronomai radijo teleskopu Olandijoje tyrė tris skirtingas žvaigždes, kurios, kiek žinoma, turi egzoplanetas. Mokslininkai palygino rezultatus su Jupiterio stebėjimais – bet susilpnintais taip, kokiais jie atrodytų iš už dešimčių šviesmečių esančioje žvaigždžių sistemoje. 

Ir tada išsiskyrė vienos žvaigždės sistema: Jaučiaganio Tau (Tau Boötes), kurioje yra bent viena egzoplaneta. Jei aptikimas bus patvirtintas, tai gali atverti duris geresniam egzoplanetų magnetinių laukų supratimui – taigi, ir pačių egzoplanetų pažinimui, tikisi astronomai.

„Pateikiame vieną pirmųjų užuominų apie tai, kad radijo spektre aptikome egzoplanetą, – sakoma Kornelo universiteto astronomo ir pagrindinio naujojo tyrimo autoriaus Jake'o Turnerio pranešime. – Vertiname pačios planetos radijospinduliavimą. Atsižvelgiant į radijo signalo ir planetos magnetinio lauko stiprumą bei poliarizaciją, tai suderinama su teorinėmis prognozėmis“.

Tačiau J.Turneris ir jo kolegos dar nėra įsitikinę, kad jų aptiktas signalas iš tikrųjų sklinda iš planetos, pavadintos Jaučiaganio Tau b. Tyrėjai paragino kitus mokslininkus papildomai stebėti sistemą, kuri yra maždaug 51 šviesmečio atstumu nuo Žemės, Jaučiaganio žvaigždyne.

Tyrėjai yra suinteresuoti aptikti planetų išskiriamas radijo bangas, nes tokia informacija gali padėti iššifruoti, kas vyksta tos planetos magnetiniuose laukuose. Tokie magnetiniai laukai savo ruožtu daro įtaką planetos paviršiaus sąlygoms – Žemės magnetinis laukas apsaugo atmosferą, kuri paverčia mūsų pasaulį tokiu, kokiame galime išgyventi. Tokie magnetiniai laukai taip pat gali pasakyti atskleisti mokslininkams kitas pasaulio savybes – tokias kaip jo struktūra ir istorija.

Tačiau iki šiol mokslininkams sunku buvo nelengva stebėti tokius magnetinius laukus – nepaisant to, kad beveik kiekviena mūsų Saulės sistemos planeta tam tikru savo egzistavimo momentu turėjo po tokį.

„Iš mūsų Jupiterio sužinojome, kaip atrodytų toks aptikimas, – sako J.Turneris. – Mes tikslingai jo ieškojome ir radome“.

Bet tai – tik istorijos pradžia, o ne jos pabaiga, pabrėžia jis. Nes radijo spinduliuotė vis tiek gali sklisti iš žvaigždžių ar kito šaltinio, o ne planetos. „Išlieka tam tikras neaiškumas, ar aptiktas radijo signalas yra būtent iš planetos. Tad tolesni stebėjimai irgi bus labai svarbūs“.

Tyrimas aprašytas straipsnyje, kurį publikuos žurnalas „Astronomy & Astrophysics“ – ir kurį jau galima perskaityti internete.

Parengta pagal space.com