Mokslininkų komanda rado kapsulę gulinčią ant smėlėtos, o parašiutas kabėjo ant gretimo medžio.
Asteroido mėginius surinko kosminis zondas „Hayabusa-2“.
Prieš sugrįždamas į Žemę, erdvėlaivis daugiau nei metus tyrinėjo Ryugu. Priartėjęs prie mūsų planetos, „Hayabusa-2“ išleido kapsulę su mėginiais ir įjungė variklius, kad atsitrauktų priešinga kryptimi. Kapsulė įskriejo į Žemės atmosferą.
Oficialioje „Hayabusa-2“ „Twitter“ paskyroje buvo pranešta, kad kapsulė ir jos parašiutas buvo rastas 19 val. 47 min. GMT laiku (21 val. 47 min. Lietuvos laiku).
„Hayabusa-2“ jau namuose, – sekmadienio rytą Sagamiharoje (Japonija) sakė misijos projektų vadovas dr. Yuichi Tsuda. – Mes susirinkome savo lobių skrynią. Kapsulės paėmimas įvykdytas tobulai“.
Jis teigia, kad kapsulė nepatyrė jokių pažeidimų ir yra tobulos būklės.
Japonijos kosmoso ir astronautikos mokslų instituto (ISAS) generalinis direktorius dr. Hitoshi Kuninaka teigė, kad „Hayabusa-2“ kūrimo darbai buvo pradėti 2011 m. ir kad jo manymu, „svajonė išsipildė“.
Kreipdamasis į žurnalistus, jis pripažino buvusias misijas, kurios turėjo techninių problemų, tačiau sakė, kad „kalbant apie „Hayabusa-2“, viskas buvo padaryta pagal grafiką – šimtu procentu“.
„Ir mums pavyko grąžinti mėginius, kaip planuota. Dėl to galime judėti į kitą etapą“, – džiaugėsi mokslininkas.
Kitas etapas apima misiją „MMX“, kurios tikslas – parsivežti mėginius iš didžiausio Marso mėnulio Fobo.
Anksčiau šeštadienį kapsulę užfiksavo kameros – kai ji akinančiu ugnies kamuoliu skriejo virš Australijos.
Lėkdama link Žemės 11 km / s greičiu, kapsulė išskleidė parašiutus, kad sulėtintų nusileidimą. Tada pradėjo transliuoti radijo švyturėlį, pranešantį apie buvimo vietą.
Kapuslė nusileido Vumeros regione, kurį kontroliuoja Australijos karališkosios oro pajėgos.
Apie 4 val. 37 min. vietos laiku (20 val. 07 min. Lietuvos laiku) kapsulės perėmimo komanda nustatė kapsulės lokaciją. Netrukus po to į orą pakilo sraigtasparnis su antena, skirta užfiksuoti švyturėlio signalus.
Operacijoje Vumeroje dalyvavęs Japonijos kosminės erdvės tyrimų agentūros (JAXA) atstovas Satoru Nakazawa paiešką apibūdino taip: Nuvykome ten su sraigtasparniu, ir kapsulė skleidė radijo signalą. Bet tuo metu vis dar buvo tamsu, todėl buvo neaišku [kur ji buvo]. Labai, labai jaudinausi“.
„Mes daug kartų apskridome tą plotą [kur kapsulė nusileido] ir vis galvojau, kad galbūt ji čia ir yra. O tada pakilo Saulė ir galėjome vizualiai patvirtinti kapsulės buvimą. Mes apsidžiaugėme – aha, mes ją radome! Bet laikas iki saulėtekio mums buvo labai įtemptas ir varginantis“, – prisimena mokslininkas.
Tada kapsulė buvo nuvežta į „greitosios apžiūros įstaigą“. Ten mokslininkai planuoja iš konteinerio vidaus tolesniems tyrimams surinkti dujas.
Vėliau 16 kg sverianti kapsulė bus nuskraidinta į Japoniją, kur bus nugabenta į JAXA tyrimų ir saugojimo kamerą Sagamiharos mieste, analizei ir tolesniam saugojimui.
Padės atskleisti Žemės istoriją
Misijos tikslas buvo iš asteroido Ryugu paimti kiek daugiau nei 100 miligramų mėginių.
Profesorius Alanas Fitzsimmonsas iš Karalienės universiteto Belfaste teigė, kad mėginys „atskleis didžiulį kiekį informacijos ne tik apie Saulės sistemos istoriją, bet ir apie pačius nepaprastus objektus“ (asteroidus).
Asteroidai yra dariniai iš „statybinės medžiagos“, likusios po Saulės sistemos susidarymo. Jie sudaryti iš tų pačių elementų, iš kurių formavosi ir Žemė.
„Mūsų mokslo srityje mėginių iš Ryugu turėjimas yra tikrai jaudinantis dalykas. Manome, kad Ryugu sudaro supersenos uolienos, kurios mums papasakos, kaip susiformavo Saulės sistema“, – „BBC News“ sakė Londono Gamtos istorijos muziejaus Planetos medžiagų grupės vadovė, profesorė Sara Russell,
Ryugu mėginių tyrimas gali atskleisti, kaip į ankstyvąją Žemę pateko vanduo ir medžiagos, iš kurių susikūrė gyvybė.
Jau seniai manoma, kad ankstyvaisiais Saulės sistemos laikais didelę dalį vandens atnešė kometos. Tačiau A.Fitzsimmonsas teigia, kad kometų vandens cheminis pobūdis kartais gana skiriasi nuo vandens mūsų planetos vandenynuose.
Kai kurių asteroidų vandens sudėtis išorinėje Saulės sistemoje vis dėlto yra daug artimesnė. Prieš migruodamas į vidinę Saulės sistemą iki dabartinės savo orbitos arčiau Žemės, Ryugu tikriausiai susiformavo toje šaltoje išorinėje zonoje.
„Ligšiol mes visą laiką ieškojome kometų, kurios ankstyvaisiais Saulės sistemos laikais atgabeno vandenį į Žemę. Bet galbūt reikėjo pažvelgti šiek tiek arčiau namų – į šiuos primityvius, bet gana uolėtus asteroidus, – BBC sakė prof. A.Fitzsimmonsas. – Iš tiesų, šie Ryugu pavyzdžiai bus tyrinėjami labai atidžiai“.
Zondas „Hayabusa-2“, paleidęs kapsulę su mėginiais į Žemę, pradės naują misiją. Dabar jis keliaus į daug mažesnį – 30 m skersmens – asteroidą, ir pasiekti jį turėtų 2031 m.
Parengta pagal BBC.
