Tarp tokių buvo vaiduokliškas radijo emisijos ratas, kabantis kosmose tarsi kosminis dūmų žiedas. Niekas iš ASKAP astronomų dar nebuvo matęs nieko panašaus – ir neturėjo supratimo, kas tai yra. Po kelių dienų Emilis Lencas rado antrą tokį objektą – dar vaiduokliškesnį, nei surasti A. Kapinskos.
A.Kapinska ir E.Lencas nagrinėjo naujus vaizdus iš bandomųjų stebėjimų, skirtų projektui „Evoliucinis Visatos žemėlapis“ (angl. Evolutionary Map of Universe, EMU) ir surinktų kvadratinio kilometro jutiklio dydžio teleskopu.
EMU tikslas – ištirti tas Visatos dalis, į kurias dar nebuvo nukreiptas joks teleskopas. Tai tampa įmanoma, nes ASKAP gali labai greitai peržiūrėti didelius dangaus plotus, tyrinėdamas gylį, kuris anksčiau buvo įmanomas tik keliose nedidelėse dangaus teritorijose – ir yra ypač jautrus silpniems, difuziniams objektams – tokiems kaip šie rastieji.
„Jau prieš porą metų prognozavau, kad šis nežinomų teritorijų tyrimas tikriausiai prives prie netikėtų atradimų. Tačiau nė vienas iš mūsų nesitikėjo taip greitai atrasti ką nors tokio netikėto. Dėl milžiniškos duomenų apimties tikėjausi, kad atradimai bus padaryti pasinaudojus mašininiu mokymusi. Bet šie atradimai buvo padaryti senomis geromis akimis“, – teigia Vakarų Sidnėjaus universiteto profesorius Rayus Norrisas.
ORC medžioklė
„Mūsų komanda įprastu būdu peržiūrėjo likusius duomenis ir rado dar keletą paslaptingų apvalių dėmių. Pavadinome jas ORC, kas reiškia „keistus radijo ratus“ (angl. odd radio circles, lrytas.lt past.). Tačiau, žinoma, kyla didelis klausimas – kas tai?“ – teigia mokslininkas,
Pasak jo, iš pradžių tyrėjai įtarė paprasčiausią vaizdo defektą, kurį galbūt sukėlė programinės įrangos klaida. Tačiau pasinaudojus kitais radioteleskopais, netrukus buvo patvirtinta, kad rastieji objektai yra tikri. „Mes vis dar neįsivaizduojame, kokio jie dydžio ar kiek toli šie objektai yra. Tai gali būti objektai iš mūsų pačių galaktikos, esantys galbūt vos už kelių šviesmečių – arba jie gali būti toli Visatoje, už galbūt milijonų šviesmečių“, – sako Australijos universiteto profesorius.
Pažvelgus į tas vietas, kur radijo teleskopais užfiksuoti ORC, optiniais teleskopais nieko neįprasto nematyti. „Radijo signalų žiedus tikriausiai sukelia elektronų debesys – tačiau kodėl nematome matomosios šviesos bangos ilgiuose? Nežinome, bet aptikti tokį galvosūkį – kiekvieno astronomo svajonė“, – džiaugiasi R.Norrisas.
Atmetė keletą versijų
Mokslininkai atmetė keletą versijų, kuo ORC būti tikrai negali.
Ar tai gali būti supernovos liekanos, šiukšlių debesys, likę sprogus žvaigždei? Ne. ORC yra toli nuo daugumos Paukščių Tako žvaigždžių – ir jų yra per daug.
Ar tai gali būti radijo bangų žiedai, kartais matomi galaktikose, kuriose vyksta intensyvūs žvaigždžių formavimosi pliūpsniai? Vėl gi, ne. Mokslininkai nemato jokios galaktikos, kurioje vyktų žvaigždžių formavimas.
Ar tai gali būti milžiniški radijo spinduliuotės fragmentai, kurie matomi radijo galaktikose ir kuriuos sukelia elektronų srautai, ištryškę iš supermasyvios juodosios skylės aplinkos? Ne, nes ORC yra labai taisyklingai apvalūs – skirtingai nei „susivėlę“ debesys, kuriuos mokslininkai aptinka radijo galaktikose.
Ar tai gali būti Einšteino žiedai, kuriuos iš radijo bangų suformuoja toli esančių galaktikų klasterių gravitacija ? Irgi ne. ORC yra per daug simetriški, ir jų centre nematyti klasterio.
„Taigi, turime ištirti dalykus, kurie galbūt egzistuoja, bet dar nebuvo pastebėti – pavyzdžiui, didžiulę smūginę bangą, įvykusią dėl sprogimo tolimoje galaktikoje. Tokie sprogimai gali būti susiję su greitaisiais radijo pliūpsniais (angl. fast radio bursts, FRB) arba neutroninių žvaigždžių ir juodųjų skylių susidūrimais, generuojančiais gravitacines bangas“, – sako R.Norrisas.
O galbūt tai išvis yra visai kas nors kita. Du rusų mokslininkai netgi iškėlė versiją, kad ORC galėtų būti kirmgraužų „gerklės“.
„Remiantis ligšioliniais radiniais, mes skaičiuojame, kad danguje yra apie 1000 ORC. Mano kolega Bärbelas Koribalskis pažymi, kad dabar prie ORC paieškos prisijungė viso pasaulio teleskopai, siekiant aptikti jų daugiau ir suprasti šių reiškinių atsiradimo priežastis“, – teigia R.Norrisas.
Tai keblus darbas, nes ORC yra labai silpni ir sunkiai randami.
„Tačiau mums tai – nuostabus laikas. Daugumos astronominių tyrimų paskirtis – patobulinti mūsų žinias apie Visatą arba patikrinti teorijas. Labai retai mums kyla iššūkis užkliūti už naujo tipo objektų, kurių dar niekas nematė – ir bandyti išsiaiškinti, kas tai yra“, – džiaugiasi mokslininkas.
„Ar tai visiškai naujas reiškinys, ar kažkas, apie ką jau žinome, bet pamatėme neįprastu kampu? Ir jei tai iš tikrųjų yra visiškai naujas dalykas, kaip tai keičia mūsų supratimą apie Visatą?“, – svarsto jis.
Parengta pagal „The Conversation“.
