„Švelnus pagavimas“, pirmoji susijungimo procedūros dalis, įvyko 4 val. 1 min. Grinvičo (6 val. 1 min. Lietuvos) laiku, o antroji šios procedūros fazė, „kietas susijungimas“ įvyko keliomis minutėmis vėliau.
Erdvėlaivis, pavadintas „Resilience“ („Atsparumas“), praėjus apie 27 valandoms po starto automatiniu režimu susijungė su TKS moduliu „Harmony“, kai stotis skriejo maždaug 400 km aukštyje virš JAV Vidurio Vakarų regiono valstijos Ohajo.
Galiausiai buvo atidaryti erdvėlaivio ir orbitinės stoties liukai.
„Resilience“ įgulą sudaro trys amerikiečiai – Michaelas Hopkinsas, Victoras Gloveris ir Shannon Walker – taip pat japonas Soichi Noguchi.
Anksčiau misijos vadas M. Hopkinsas, laikydamasis NASA tradicijos, įteikė pilotui V. Gloveriui „auksinį ženklelį“, rodantį, kad astronautas pirmąkart kirto 100 km aukštyje esančią Karmano liniją – oficialiai pripažintą kosmoso ribą.
V. Gloveris yra pirmasis juodaodis astronautas, dirbsiantis TKS ilgą laiką, o S. Noguchi tapo pirmuoju ne amerikiečiu, išskridusiu į kosmosą privačios bendrovės sukurtu erdvėlaiviu.
„Resilience įgula prisidėjo prie TKS įgulos narių – Rusijos kosmonautų Sergejaus Ryžikovo ir Sergejaus Kud-Sverčkovo bei JAV astronautės Kathleen Rubins. Jie stotyje dirbs šešis mėnesius.
Pirmasis įprastas „Crew Dragon 1“ pilotuojamas skrydis prasidėjo sekmadienį, kai „SpaceX“ raketa „Falcon 9“ 19 val. 27 min. vietos (pirmadienį 2 val. 27 min. Lietuvos) laiku startavo iš Kanaveralo kyšulio Floridoje.
„SpaceX“ erdvėlaiviai panaikino beveik dešimtmetį trukusią JAV priklausomybę nuo Rusijos raketų „Sojuz“, kuriomis amerikiečiai astronautai buvo skraidinami į TKS 2011 metais užbaigus daugkartinio naudojimo erdvėlaivių „Space Shuttle“ programą.
Planuojama, kad „SpaceX“ ateinančiais metais surengs dar du pilotuojamus skrydžius NASA užsakymu, iš kurių pirmasis turėtų įvykti pavasarį. Be to, per ateinančius 15 mėnesių turėtų įvykti keturi krovininių kapsulių skrydžiai, per kuriuos į TKS bus nugabenta atsargų.
NASA kreipėsi „SpaceX“ ir „Boeing“, kai uždarė savo „Space Shuttle“ programą, neišpildžiusią dviejų pagrindinių uždavinių – padaryti skrydžius į kosmosą pigesnius ir saugesnius.
Agentūra iki 2024 metų skirs daugiau kaip 8 mlrd. dolerių (6,8 mlrd. eurų) komercinių pilotuojamų skrydžių programai, viliantis, kad privatusis sektorius pasirūpins NASA poreikiais „žemojoje orbitoje aplink Žemę“, o ji pati galės susitelkti į pastangas sugrąžinti amerikiečius į Mėnulį, o vėliau – nuskraidinti astronautų į Marsą.
2002 metais milijardieriaus Elono Musko įkurta „SpaceX“ aplenkė daug seniau veikiančią savo varžovę „Boeing“, kurios pilotuojamųjų skrydžių programa įstrogo po pernai įvykdyto erdvėlaivio „Starliner“ bandomojo paleidimo be įgulos.
