Planeta K2-25b aptikta dar 2015 metais, per išplėstą Keplerio teleskopo misiją K2. Bet Kepleris galėjo nustatyti tik jos spindulį, o ne masę. Dabar, atlikę žvaigždės radialinio greičio stebėjimus, mokslininkai gavo ir šiuos duomenis.
Paaiškėjo, kad planetos spindulys daugiau nei tris kartus viršija Žemės, o masė siekia 25 Žemės mases. Tai reiškia, kad vidutinis planetos tankis yra daugiau nei pusė Žemės tankio – gerokai didesnis, nei, pavyzdžiui, Neptūno, kuris už Žemę masyvesnis 17 kartų, nors jo spindulys didesnis keturis kartus.
Labiausiai tikėtina planetos sudėtis yra uolinė, su ne ypač stora, ne daugiau nei 5 proc. masės sudarančia, atmosfera. Planeta aplink žvaigždę apskrieja per pusketvirtos Žemės paros, bet žvaigždė yra gerokai mažesnė už Saulę, tad planetos temperatūra dar tinkama skystam vandeniui egzistuoti, nors ir aukštoka, apie 72 Celsijaus laipsnius.
Žvaigždės stebėjimai leido nustatyti ir jos ašies posvyrio kampą į planetos orbitos plokštumą – jis yra labai mažas, galimai netgi nulinis. Toks planetos orbitos ir žvaigždės sukimosi sutapimas kiek netikėtas – kitų karštų Neptūnų atveju kampas tarp šių krypčių yra reikšmingas. Taip pat svarbu, kad sistema yra jauna, 600-800 mln. metų amžiaus. Bet net ir tokio laiko tarpo užteko, kad K2-25b netektų savo atmosferos, jei tokią kada ir turėjo.
Šis atradimas padės geriau suprasti, kaip planetos atmigruoja arti savo žvaigždžių ir kokį poveikį joms turi buvimas tokioje karštoje zonoje.
