Valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė, kad per patikrinimus prieš skrydį aptikus „produktų techninių sutrikimų“ raketos „Long March 3“ startas iš pietvakarinio Sičango kosmodromo buvo atidėtas.
Kol kas nebuvo patikslinta, kada planuojama dar kartą pamėginti paleisti palydovą.
Kinijos kosmoso programa pastaruosius du dešimtmečius sparčiai vystoma, vyriausybei investuojant daug lėšų į pastangas padidinti pažangių technologijų pajėgumus. Azijos milžinė šiuo metu net pirmauja tokiose srityse kaip 5G tinklų duomenų apdorojimas.
Trečioji „BeiDou“ sistemos versija, kai bus užbaigta, leis teikti laiko matavimo ir navigacijos paslaugas bet kurioje mūsų planetos vietoje – taigi, ji taps visaverte alternatyva Rusijos GLONASS, Europos „Galileo“ ir amerikiečių GPS sistemoms.
Pirmojo modelio „BeiDou“ („Didžiųjų Grįžulo Ratų“) tinklas nebeeksploatuojamas nuo 2012 metų. Ateityje planuojama naudoti išmanesnę, prieinamesnę ir labiau integruotą „BeiDou“ papildančią sistemą, turinčią pradėti veikti iki 2035 metų.
2003 metais Kinija tapo trečiąja šalimi, savarankiškai pasiuntusia į kosmosą žmogų. Nuo to laiko šalis taip pat pastatė eksperimentinę kosmoso stotį ir pasiuntė du mėnuleigius ant Žemės palydovo paviršiaus.
Pekinas planuoja ateityje turėti visiškai funkcionalią nuolatinę kosmoso stotį ir galbūt surengti pilotuojamą skrydį į Mėnulį. Jau kitą mėnesį Kinija galbūt pirmąkart pamėgins pasiųsti į Raudonąją planetą zondą ir marsaeigį.
Jei pastaroji misija bus sėkminga, Kinija taps vienintelė kita šalimi be JAV, sugebėjusia nutupdyti savo sukurtą aparatą arčiausiai Žemės skriejančioje planetoje.
Vis tik ši programa susidūrė su kai kuriomis kliūtimis, įskaitant kelis nesėkmingus paleidimus, o kinų mokslininkų bendradarbiavimas su kitų valstybių kosmoso agentūromis lieka riboto pobūdžio – iš dalies dėl JAV nepritarimo jų glaudiems ryšiams su Kinijos kariuomene.
