Žemuogių pilnatis
Vadinamoji „Žemuogių pilnatis“ – paskutinioji astronominio pavasario pilnatis. Šiemet Mėnulis į poziciją priešais Saulę atsistojo ketvirtadienį 22 val. 12 min. Lietuvos laiku – ir „pilnu“ išbus tris dienas.
„Žemuogių“ pilnaties pavadinimas atsirado iš Šiaurės Amerikos alongkvinų genties indėnų – kadangi birželio pilantis paprastai sutapdavo su žemuogių derliumi. Alongkvinai buvo pirmieji indėnai, su kuriais susidūrė Europos emigrantai.
Tuo tarpu Europoje ši pilnatis vadinama Midaus, Medaus ar Rožių pilnatimi. „Europoje birželio pilnatis dažniausiai buvo žinoma Rožių pilnaties pavadinimu. Tai buvo mėnuo, kai sodai pasiekdavo savo kvapnumo viršūnę, o rožių krūmai išsiskirdavo drąsiomis spalvomis, suteikdami atgaivą nuo pilkų žiemos dienų „, – rašoma JAV itin populiariame „Fermerio almanache“.
Induistams ši pilnatis mėnulis reiškia Vat Purnima šventę. Per tris šios pilnaties dienas ištekėjusios moterys rodys meilę savo vyrams aprišdamos apeiginį siūlą aplink banjano medį.
Šri Lankos budistams ši pilnatis reiškia kasmetinį Poson Poya festivalį, kuriuo minimas budizmo atkeliavimas į regioną 236 metais prieš mūsų erą.
Užtemimas
Penumbrinis Mėnulio užtemimas reiškia, kad ant Mėnulio kris tik išorinis Žemės šešėlis, vadinamas penumbra. Tokį užtemimą daug sunkiau pastebėti nei tą, kurio metu ant Mėnulio krenta daug ryškesnis vidinis Žemės šešėlis, vadinamas umbra, ir kuris sukelia dalinius ar pilnus Mėnulio užtemimus.
Penumbrinio užtemimo metu Mėnulis yra ne uždengiamas, o tik patamsėja. Lietuvoje toks Mėnulio patamsėjimas prasidės penktadienį 20 val. 45 min. (tuo metu Lietuvos padangėje Mėnulis dar bus žemiau horizonto, o patekės 21 val. 36 min.) ir baigsis ketvirtą minutę po vidurnakčio. Pritemimas bus gana nežymus – Mėnulis bus tik 10 proc. tamsesnis, nei įprastai.
Užtemimo maksimumą Lietuvoje Mėnulis pasieks 22 val. 24 min.
Iš viso Mėnulio užtemimai yra skirstomi į tris rūšis: pilnus, dalinius ir penumbrinius. Penumbriniai užtemimai yra subtiliausi, tuo tarpu umbriniai, kurie gali būti tiek daliniai, tiek pilnutiniai – lengviausiai pastebimi.
Mėnulio orbita Žemės atžvilgiu yra pasvirusi, todėl Mėnulis retai būna lygiagretus Saulei ir Žemei. Tačiau retais atvejais, jaunaties ar pilnaties fazės metu, Mėnulis susilygina su Žeme ir Saule, ir tada nutinka Saulės ar Mėnulio užtemimai. Bendrai skaičiuojant įvairius Saulės ir Mėnulio užtemimus, per metus įvairiose pasaulio vietose jų nutinka apie septynis.
Įtaka žmogui
NASA sako, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių teiginį, kad mėnulio užtemimai turi fizinį poveikį žmonėms. Tačiau mokslininkai pripažįsta, kad užtemimai gali sukelti psichologinį poveikį, nulemtą žmonių įsitikinimų ir savitaigos.
Tuo tarpu per šimtmečius surinkti duomenys rodo, kad laukinė gamta mėnulio užtemimo metu elgiasi skirtingai. Pensilvanijos universiteto antropologijos skyriaus 2010 m. atliktas mirikinų (dar vadinamų naktinėmis beždžionėmis) tyrimas parodė ryškius beždžionių aktyvumo pokyčius Mėnulio užtemimo metu. Tyrimas rodo, kad taip yra dėl kintančio šviesos lygio.
Nors mokslas neranda fizinių sąsajų su mėnulio užtemimais, įsitikinimai apie užtemimus ir jų priežastis per visą žmonijos istoriją įtakojo tam tikrus esminius žmonių elgesio pokyčius. Dažnai laikomi pikta lemiančiais ženklais, užtemimai paskatindavo senovės gentis aukoti gyvūnus ar net žmones tam, kad pataisytų tai, kas buvo traktuojama kaip bloga dievų nuotaika.
Tad paprasčiausias patarimas – jei jus neramina Mėnulio pilnatis ar jo užtemimas, paprasčiausiai užsitraukite naktines užuolaidas, žaliuzes ar roletus ir pasistenkite negalvoti apie Mėnulį. Nes visi jo efektai jums tėra jūsų pačių įsivaizduojami. O fantazija ir savitaiga – didelė galia.
