Ši misija turėtų tapti pirmuoju pilotuojamu kosminiu skrydžiu iš JAV teritorijos per pastaruosius devynerius metus.
Nuo 2011 metų, kai buvo užbaigta daugkartinio naudojimo erdvėlaivių „Space Shuttle“ programa, JAV astronautai į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) buvo skraidinami Rusijos erdvėlaiviais „Sojuz“.
„Tai buvo ilgas kelias“, – sakė Douglas Hurley, skrisiantis „SpaceX“ kapsule. Jis taip pat dalyvavo paskutiniajame „Space Shuttle“ skrydyje.
Kartu su astronautu Robertu Behnkenu jiedu pirmieji išbandys erdvėlaivį „Crew Dragon“. Pernai buvo surengtas šios kapsulės bandomasis skrydis be įgulos.
„Crew Dragon“ pakils iš Kennedy kosminio centro, nešama „SpaceX“ raketos „Falcon 9“, ir susijungs su TKS, kurioje šiuo metu dirba du Rusijos kosmonautai ir vienas amerikietis astronautas.
„Dabar – nuostabus laikas būti astronautu, kai [atsirado] naujų erdvėlaivių“, – Floridoje sakė R.Behnkenas.
Abu astronautai į Floridą buvo atskraidinti NASA lėktuvu. Jie nuo gegužės 13-osios buvo izoliuoti, siekiant apsaugoti naujuosius ir jau dirbančius TKS įgulos narius nuo užsikrėtimo naujuoju koronavirusu.
NASA administratorius Jimas Bridenstine'as, susilaikęs nuo rankų paspaudimo „Dragon“ įgulos nariams, dar kartą atkreipė dėmesį, kad ši nauja kosminių skrydžių programa Jungtinėms Valstijoms bus viso labo penktoji.
Be to, tai pirmoji programa, įgyvendinama kaip valstybinio ir privačiojo sektorių partnerystė: bendrovė „SpaceX“ gamina kapsules „Crew Dragon“, o „Boeing“ – savo sukurtus erdvėlaivius „Starliner“.
Kad sumažintų biudžeto lėšų eikvojimą, NASA finansavo erdvėlaivių konstravimą, bet pasirašė sutartis su minėtomis bendrovėmis dėl šešių pilotuojamų skrydžių į TKS ir iš jos.
Gegužės 27-ąją turintis įvykti startas skirsis nuo ankstesnių, nes dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemijos jo negalės stebėti įprastos gausios žiūrovų minios.
NASA šiuo metu patiria spaudimą, prezidentui Donaldui Trumpui iškėlus uždavinį iki 2024 metų sugrąžinti amerikiečius astronautus į Mėnulį.
Agentūros pilotuojamų skrydžių programos vadovas Dougas Loverro antradienį netikėtai atsistatydino, praėjus vos pusmečiui nuo darbo pradžios. Manoma, kad šis žingsnis susijęs su pirkimais, įgyvendinant naująją skrydžių į Mėnulį programą „Artemis“.
