Tačiau pakankamai neseniai mokslininkai išnagrinėjo daugybę Turkijos archyve esančių dokumentų ir atrado, kad 1888 metų rugpjūčio 22 d. meteoritas Suleimanijos mieste (Irakas) nužudė vieną žmogų – ir dar vieną paralyžavo.
Tai yra pirmasis įrodymas, kad krentantis meteoritas iš tiesų pražudė žmogų. Mokslininkai taip pat mano, kad kažkur pasaulio archyvuose gali slėptis ir dar daugiau įrašų apie mirtis nuo krentančių kosminių akmenų.
Meteoritai krenta kiekvieną dieną
Žemė nėra neįveikiama tvirtovė. Kiekvieną dieną į jos atmosferą patenka milijonai įvairiausių kosminių objektų, tačiau dauguma jų yra per maži ir sudega dar nepasiekę žemės.
Remiantis NASA duomenimis, iki 1988 metų buvo užfiksuoti 822 meteorai, kurie buvo pakankamai dideli, kad sprogtų Žemės atmosferoje ir suskiltų į daugybę mažų meteoritų. Kai kurie mokslininkai mano, kad apie ant Žemės paviršiaus kiekvieną dieną nukrenta po 17 meteoritų.
Būtent dėl to žmonės mano, kad pasaulyje per pastaruosius metus tikrai turėjo būti žmogus, miręs nuo krentančio meteorito. Tačiau astronomai sako, kad tai yra labai retas įvykis. Net Čeliabinsko meteoritas, sprogęs atmosferoje 2013 metais ir suskilęs į daugybę gabalų, iš kurių kai kurie svėrė net 654 kilogramus, nieko nenužudė. Taip, sužeidimų buvo, tačiau vėliau buvo patvirtinta, kad jie visi buvo dėl kilusios smūginės sprogimo bangos.
Kaip rašoma 1951 metais žurnale „Popular Astronomy“ publikuotame tyrime, remtis istoriniais įrašais apie tokius įvykius yra sunku, kadangi nėra jokio materialaus įrodymo. Kitaip sakant, nėra pačios uolienos, kurią ištyrę mokslininkai galėtų patvirtinti, kad žmogus tikrai mirė nuo objekto, atkeliavusio iš kosmoso.
Štai 2016 metais vyras Indijoje mirė per sprogimą. Kurį laiką buvo manoma, kad tą sprogimą sukėlė meteoritas, tačiau vėliau NASA patvirtino, kad jokio nežemiško objekto nebuvo.
Taigi, vienintelis paaiškinimas yra tas, kad mirtys nuo meteoritų yra labai retos. Kol kas vienintelis žmogus, kuris tikrai nukentėjo nuo meteorito, buvo Anna Hodges. 1954 metais moteris miegojo ant sofos, kai tiesiai per namo stagą ant jos šlaunies nukrito akmuo. Mokslininkai vėliau patvirtino, kad šis akmuo yra meteoritas. Moteris šį įvykį išgyveno.
Istorinis įrašas – patikimas
Nors meteoritas, minimas 1888 metų įraše vis dar turėtų egzistuoti, mokslininkams jo rasti nepavyko. Nepaisant to, šis įrašas yra laikomas patikimu.
Iš viso buvo rasti trys atskirti dokumentai, kurie apibūdina tą patį įvykį. Visi šie dokumentai neseniai buvo suskaitmeninti, jie visi taip pat buvo parašyti turkų osmanų kalba, kurią išversti yra labai sunku. Mokslininkai sako, kad greičiausiai dėl to įrašai ir nebuvo atrasti anksčiau.
Šie dokumentai yra laiškai, kuriuos parašė vietiniai pareigūnai ir išsiuntė juos šalies valdžiai. Laiškuose rašoma, kad rugpjūčio 10 dieną, maždaug pusę devynių vakaro, danguje pasirodė didelis ugninis kamuolys. Po to apie 10 minučių meteoritai krito „tarsi lietus“. Laiškuose taip pat rašoma, kad per šį įvykį mirė vienas vyras, o kitas buvo paralyžuotas.
Nors dabar neįmanoma išsiaiškinti, koks buvo meteorito greitis, dydis ir kurioje vietoje jis nukrito, tačiau astronomai linkę manyti, kad dangaus kūnas keliavo iš pietryčių pusės, kol galiausiai sprogo atmosferoje.
„Tai pirmas atrastas įrašas, kuriame aprašoma mirtis nuo meteorito. Dėl to, kad šiuos laiškus rašė vietiniai pareigūnai ir siuntė juos Irako valdžiai, manome, kad tai patikima informacija“, – tyrime rašo mokslininkai.
Komanda vis dar tyrinėja archyvą ir ieško daugiau informacijos apie šį įvykį. Manoma, kad kažkur archyve gali būti ir tuometinio sultono atsakymas.
Tyrimo rezultatai buvo publikuoti žurnale „Meteoritics & Planetary Science“.
Parengta pagal „Science Alert“.
