Beje, ši pilnatis yra ypatinga ne tik tuo, kad yra pirmoji metuose, bet ji sutampa ir su pirmuoju šių metų – bet antruoju šio sezono – užtemimu. Iš viso šiais metais įvyks šeši Mėnulio užtemimai ir tas, kurį matysime šiandien, yra vienas iš jų. Pirmasis šio sezono užtemimas įvyko dar praėjusiais metais, gruodžio 26 dieną (astronomijoje metai skaičiuojami pagal saulėgrįžas, kuri šiemet vyko gruodžio 22 d.).
Šiandien matysime penumbrinį Mėnulio užtemimą – kas reiškia, kad tik išorinis Žemės šešėlis, vadinamas penumbra, kris ant Mėnulio. Tokį užtemimą daug sunkiau pastebėti, nei tą, kurio metu ant Mėnulio krenta daug ryškesnis vidinis Žemės šešėlis, vadinamas umbra.
Vilko pilnaties užtemimas turėtų įvykti apie 21 val. 21 min. Lietuvos laiku. Antrasis šių metų ir trečiasis šio sezono užtemimas įvyks birželio 5 dieną – ir jis bus lygiai toks pats kaip šis.
Kas yra Vilko pilnatis?
Kaip teigia Karališkoji Grinvičo observatorija, Vilko pilnatimi sausio pilnatis buvo praminta dėl to, kad sausio mėnesį trūkdavo maisto ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams – todėl žmonės girdėdavo staugiančius alkanus vilkus.
Iš tiesų kiekvieno mėnesio pilnatis turi pavadinimą, kilusį iš įvairių kultūrų. Štai vasarį matome Sniego pilnatį, kuris dar kitaip žinomas kaip Audrų pilnatį arba Bado pilnatį. Kovą pasirodo Kirminų pilnatis, taip neįprastai pavadintas dėl to, kad kovo mėnesį žmonės dažniausiai pirmą kartą išvysdavo kirminų pėdsakus ant ką tik atšilusios žemės. Kovo pilnatis dar taip pat yra vadinamas Skaisčiąja pilnatimi, Mirties pilnatimi, Plutos pilnatimi arba Sulos pilnatimi.
Kiti pilnačių vardai skamba taip: Rožinė (balandį), Gėlių (gegužę), Braškių (birželį), Elnio (liepa), Eršketo (rugpjūtis), Kukurūzų (rugsėjis), Medžiotojo (spalis), Bebrų (lapkritis) ir Šaltoji (gruodis).
Vienas išskirtinis pavadinimas – Mėlynoji pilnatis, kuri žymi 13-ąją metų pilnatį arba antrąją kurio nors mėnesio pilnatį. Mėlynąją pilnatį (kuri pagal spalvą, žinoma, nėra mėlyna) galime išvysti kartą per dvejus ar trejus metus.
Skirtingi Mėnulio užtemimai
Metų eigoje galime išvysti tris skirtingus Mėnulio užtemimus, ir vienas iš jų yra penumbrinis.
Dalinis mėnulio užtemimas įvyksta tada, kai tik dalis jo patenka į Žemės šešėlį. Kitaip sakant, Žemė pilnai Mėnulio neuždengia – tačiau iš šalies atrodo, kad dalis jo tarsi nukandama. Šešėlis padidėja, sumažėja ir galiausiai pradingsta.
Na, o pilnas mėnulio užtemimas yra įdomiausias iš visų. Jis įvyksta tada, kai Mėnulis ir Saulė yra skirtingose Žemės pusėse, tiesiai vienas prieš kitą. Bet nors Mėnulis ir būna tiesiai po Žemės šešėliu, dalis šviesos vis tiek jį pasiekia – ir nudažo raudona spalva, dėl ko kyla ir dar vienas tokio reiškinio pavadinimas – Kruvinoji pilnatis.
