Gruodžio 26 d. Indijoje, Singapūre, Filipinuose ir Saudo Arabijoje bei kai kuriose Australijos vietose danguje bus matomas „ugnies žiedas“. Toks užtemimas yra vadinamas žiediniu Saulės užtemimu.
Šioje svetainėje galite pamatyti, kuriose vietose ir kokiu metu užtemimas bus matomas. Šis dangaus reiškinys įvyksta tada, kai mūsų palydovas Mėnulis būna tam tikru atstumu nuo Žemės ir įsiterpia tarp mūsų planetos ir Saulės. Šiuo metu jis yra beveik apogėjuje – kas reiškia, kad jis yra beveik toliausiai nuo Žemės. Būtent dėl to Žemėje mes jį matome 3 proc. mažesnį, nei Saulė.
Apačioje matote žiedinio palydovo nuotrauką, kurią padarė NASA palydovas 2011 metais. Tiesa, žiedinis užtemimas tikrai nėra toks įspūdingas, kaip pilnas Saulės užtemimas – tačiau mintyse bandyti įsivaizduoti tokius sutapimus kosminėje erdvėje juk vis tiek jaudina, ar ne?
Įdomu tai, kad Saulės ir Mėnulio užtemimai vyksta dviejų savaičių skirtumu vienas nuo kito. Per užtemimų sezoną, kuris prasideda maždaug kas šešis mėnesius, per pilnatį visada įvyksta Mėnulio užtemimas, o esant jaunačiai – Saulės užtemimas.
Šio sezono pirmasis Mėnulio užtemimas įvyks sausio 10 d., tačiau tai bus penumbrabinis Mėnulio užtemimas – kurį sunku atskirti nuo įprastos pilnaties.
Šis paskutinis 2019 metų užtemimas leidžia mums prisiminti ir visus praėjusius metus, per kuriuos mokslas pasiekė tikrai daug. Visų pirma, padarėme istorinę juodosios skylės nuotrauką – taip pat patobulėjo CRISPR ir dirbtinio intelekto technologija. Žinoma, reikia nepamiršti ir ne tokių linksmų įvykių – pavyzdžiui miško gaisrų, karščio bangų, klimato kaitos padarinių ar užterštumo.
Nepaisant to, kartais visai smagu suvokti, kad kosmoso procesų Žemės problemos neveikia – todėl užtemimai ir toliau vyks taip, kaip vyksta dabar.
Parengta pagal „Science Alert“.
