Beje, atvejai, kai penktadienis sutampa su mėnesio trylikta diena, nėra tokia jau reta – štai kitais metais tokių dienų turėsime net keturias: kovą, gegužę, rugpjūtį ir lapkritį).
Na o kai penktadienis, trylikta sutampa su pilnatimi, tai jau turėtų būti išvis apokalipsė – Tarptautinė Kosminė stotis turėtų nukristi ant kokios gyvūnėlių prieglaudos, Mindaugas Jonušas turėtų paskelbti susigrąžinantis Minedo pseudonimą ir sugrįžtantis į muzikos verslą, ir dar tą pačią dieną turėtų įsisteigti partija, kuri galiausiai uždraustų cepelinus ir šaltibarščius.
Beje, apie pilnatį: vienas juokingiausių jos įtakų aiškinimų, kokį teko girdėti – visi žino, kad Mėnulis savo gravitacija veikia potvynius ir atoslūgius, o daugiau nei 60 proc. žmogaus kūno masės sudaro vanduo, tai štai vat ir prašom.
Pirmas dalykas – Baltijos jūroje Mėnulio sukeliami potvyniai ir atoslūgiai nefiksuojami – tai reiškia, kad šiuo atveju žmogaus kūnas turėtų būti gerokai didesnis už Baltijos jūrą.
Antras dalykas – taip, Mėnulio gravitacija sukelia potvynius ir atoslūgius, bet prie ko čia pilnatis? Norite pasakyti, kad potvyniai ir atoslūgiai būna tik vieną-du kartus per mėnesį?
Ne, tai nutinka daugmaž du kartus per parą.
Tad realiai pilnaties efektą galima paaiškinti tik nocebo efektu.
Vis dėlto, naktis iš penktadienio į šeštadienį vienu aspektu iš tiesų yra bloga diena diena. Ir prasta ne dėl to, kad penktadienis ir trylikta, o būtent dėl pilnaties.
Geriausias meteorų lietus
Geminidų meteorų lietus patenka tarp geriausią metų meteorų liūčių – ir taip yra dėl keturių pagrindinių priežasčių.
Pirma, šis meteorų lietus yra pats gausiausias – ir meteorų, sublyksinčių per valandą skaičius kasmet auga. Iki šiol piko metu atmosferoje sudegdavo iki 120 geminidų per valandą, bet šiemet Tarptautinė meteorų organizacija prognozuoja net 140 meteorų per valandą.
Tiesa, tai reiškia bendrą geminidų skaičių – o ne pastebimų. Kai kurie meteorai yra pernelyg smulkūs ir blyškūs, tad tikėtina, kad žmogaus akis galės pastebėti apie 60-70 meteorų per valandą (taigi, po meteorą dažniau nei kas minutę).
Antroji priežastis – šie meteorai yra gana lėti: per Žemės atmosferą jie lekia vos 120 km/h greičiu, todėl juos lengviau pastebėti ir jie ilgiau matomi.
Trečia – šis meteorų lietus yra kiek neįprastas, nes jį sukelia asteroidas 3200 Phaeton (liet. Fajetonas 3200) – tuo tarpu didžiąją dalį kitų meteorų liūčių sukelia kometos.
Kiekvienų metų gruodį Žemė keliauja pro kosminių šiukšlių debesį, kuris driekiasi nuo asteroido 3200 Phaethon – ir taip 4,6 mlrd. metų keliavusios kosminės šiukšlės patenka į Žemės atmosferą, kur sudega.
Tačiau tos kosminės šiukšlės ir kosminis žvirgždas, atsiskyręs nuo asteroido, lemia spalvotą žvaigždžių lietų!
Pavyzdžiui, oranžinė meteoro spalva reiškia, kad jame buvo daug natrio, tik geltona – geležies, mėlyna ar žalia– magnio, o violetinė – kalcio.
Tuo tarpu jei meteoras atrodo raudonas, reiškia matote kaip didelėje temperatūroje šviečia azoto ir deguonies atomai.
Ir ketvirta – kadangi naktys dabar ilgos, pamatyti šį meteorų lietų yra daug patogiau, nei bet kada kitu metu. Juolab, kad dabar dar ir nelabai šalta.
Ir čia įsiterpia ta prakeikta pilnatis. Net ir tose vietose, kur dangus nebus apsiniaukęs, intensyvi pilnaties šviesa šiomis naktimis sukels tokią šviesos taršą, kad astronomo Vincento Perlerino iš Amerikos Meteorų Asociacijos skaičiavimu, pavyks įžiūrėti tik kažkur 20 geminidų per valandą.
Apie kiekvienais metais šou rengiantį asteroidą
3200 Phaethon turi itin tiesiog ekscentrišką orbitą, kuri labai skiriasi nuo kitų asteroidų. Nuo Saulės tolimiausiame savo orbitos taške (apie 360 mln. km., kai Žemė nuo Saulės yra nutolusi 150 mln. km. atstumu) jis patenka į tarp Marso ir Jupiterio esantį asteroidų žiedą.
Tuo tarpu arčiausias asteroido orbitos taškas yra vos už 21 mln. kilometrų nuo Saulės. Nors žemietišku suvokimu tai vis tiek yra be galo daug – astronomijoje tai visiškas niekis. Būdamas taip arti Saulės, asteroidas gali įkaisti iki 750 laipsnių Celcijaus.
3200 Phaethon yra apie 5,8 km. ilgio. Jo orbita kertasi su mūsiške, dėl to jis yra vadinamas Žemei artimu kosminiu kūnu (NEO) – bet tikimybė, kad Žemė su juo kada nors susidurs yra labai nedidelė.
Arčiausiai mūsų asteroidas bus tik 2093 m. – tačiau tas atstumas yra 8 kartus didesnis, nei nuo Žemės iki mėnulio.
Žinoma, jei 2093 m. jis susidurtų su Žeme – žala būtų gana didelė, tačiau nesukeltų žmonių ar kitų gyvūnų išnykimo. Asteroidas, kuris pražudė dinozaurus, buvo 10-15 km. ilgio, todėl 3200 Phaethon yra tikrai nedidelis.
Kai kurie astronomai šį kosminį kūną apibūdina ir kaip kometą arba „akmeninę kometą“, taip šiek tiek iškraipydami skirtumus tarp asteroido ir kometos. Bet nors pagrindiniai skirtumai tarp šių skirtingų kūnų yra žinomi, apie detales mokslininkai sužino tik dabar.
Anksčiau buvo manoma, kad kometos – tai svečiai iš tolimų Saulės saulės sistemos kampelių, kuriuos kažkokiu būdu link mūsų traukia Saulės gravitacija.
Tuo tarpu asteroidai, buvo manoma, formavosi kartu su planetomis ir baigėsi ties vidinės ir išorinės Saulės sistemos ribomis.
Asteroidai dažniausiai telkiasi asteroidų žiede, o visų bendra jų masė yra apie 4 proc. Mėnulio masės.
Mokslininkai šiandien apie asteroidus ir kometas sužino vis daugiau, tačiau dėl to skirtumas tarp jų tampa vis mažiau aktualus. Iš esmės, asteroido ir kometos terminai jau yra pasenę, nes kai 2006 m. Tarptautinė astronomų sąjunga (IAU) perklasifikavo Plutoną kaip nykštukinę planetą, jie taip pat paskelbė, kad „visi kiti objektai, išskyrus palydovus, kurie skrieja aplink Saulę, turi būti vadinami mažaisiais Saulės sistemos kūnais“.
Remiantis šiuo nutarimu, tokių terminų kaip asteroidas ir kometa nebereikia – tačiau jie vis tiek yra naudojami moksliniuose darbuose ir kasdieniame gyvenime.
Kaip stebėti dangaus kūnus?
Kad meteorų lietus matytųsi geriausiai, rekomenduojama keliauti į tamsią vietą – geriausia į užmiestį – ir tikėtis giedro dangaus.
Patartina ten pabūti bent jau valandą – nes taip tikimybė pamatyti meteorą labai padidėja.
Beje, jei stebėdami dangų pamatote didelį, šviesų meteorą, kuris danguje išlieka keletą sekundžių – apie jį galite pranešti mokslininkams.
Pilnai nesudegę ir ant Žemės nukritę meteorai jau vadinami meteoritais, o toks pranešimas apie potencialų meteoritą galbūt padėtų surasti kosminį klajūną ir taip praturtinti mūsų visų žinias apie Visatą.
