Saulės sistemoje yra palydovų, kurių gilius vandenynus dengia storas ledas. BRUIE projekto JPL vyr. mokslininkas Kevinas Handas mano, kad šie palydovų vandenynai – kaip Jupiterio palydove Europoje ir Saturno palydove Encelade – nežemiškos gyvybės ieškoti būtų išmintingiausia. Bet tam pradžių prisireiks atsparių povandeninių žvalgų, galinčių plaukioti nežemiškuose vandenynuose, po 10–19 kilometrų storio ledu.
„Šiuos tolimus vandenynus dengiantis ledo skydas yra tarsi langas į po jais plytinčius vandenynus – ir ledo chemija gali padėti maitintis šių okeanų gyvybei. Žemėje ašigalius dengiantis ledas atlieka panašų vaidmenį, ir mūsų komandą itin domina, kas vyksta ten, kur vanduo liečiasi su ledu“, – pasakoja mokslininkas.
Antarkties vandenys yra panašiausi į ledo dengiamas palydovų jūras, tad BRUIE bandymams jie tinka labiausiai. Metro ilgio dviratis plūdrus zondas gali riedėti ledo apačia ir rinkti duomenis apie svarbią vandens ir ledo ribą, kurią mokslininkai vadina „vandens-ledo sąsaja“.
„Supratome, kad gyvybė dažnai gyvena tokiose sąsajose – tiek dugno ir vandens apačioje, tiek ir vandens-ledo sąsajoje viršuje. Daugumai povandeninių aparatų šią sritį tyrinėti sudėtinga, nes juos gali pražudyti vandenynų srovės arba jie sunaudoja pernelyg daug energijos pozicijai išlaikyti“ – pasakoja vyr. inžinierius Andy Kleshas. – Tuo tarpu BRUIE, panaudodamas savo plūdrumą, lieka prisitvirtinęs prie ledo apačios ir dauguma srovių jo neveikia. Be to, jis gali saugiai išsijungti ir atgyti tik tada, kai reikia atlikti matavimus – taigi, jis nesunkiai gali ištisus mėnesius stebėti povandeninę aplinką.“
Per kelis lauko bandymus Antarktyje zondą su paviršiumi jungs kabelis, kuriuo K.Handas, A.Kleshas, mech. inž. Danas Berisfordas ir Vakarų Australijos universiteto inžinierius Danas Arthuras bandys savo instrumentus, tarp kurių bus ir dvi didelės raiškos tiesioginės transliacijos kameros.
„BRUIE bus keli moksliniai instrumentai, matuosiantys su gyvybe susijusius parametrus – tokius, kaip ištirpęs deguonis, vandens druskingumas, slėgis ir temperatūra“, – pristato D.Berisfordas, kuris, jeigu ankstyvieji bandymai pavyks, prijungs mokslinių tyrimų instrumentus. Bet gyvybę kituose pasauliuose – tokiose, kaip Enceladas ar Europa – gali būti sunku išmatuoti. „Ten nusigavę, iš tiesų žinosime tik kaip aptikti gyvybę, panašią į esančią Žemėje. Tad gali būti, kad labai stipriai besiskiriančius mikrobus atpažinti bus sunku“, – pastebi mokslininkas.
Nors komanda BRUIE anksčiau išbandė Aliaskoje ir Arktyje, Antarktyje zondas bus bandomas pirmąkart. Remiama Australijos Antarkties programos, komanda nukeliaus prie Casey stoties, išgręš lede skyles, ir per jas nuleis BRUIE. Zondas gali netgi susirasti draugų – smalsūs pingvinai ir jūrų liūtai kartais tyrinėja, kaip mokslininkai gręžiasi per ledą.
Komanda tęs darbus su BRUIE, kol jis po ledu galės išbūti ne vieną mėnesį, naviguoti be kabelio ir tirti vandenyno gelmes. NASA jau konstruoja zondą „Europa Clipper“, kurį planuoja paleisti 2025 metais, ir kuris tirs Jupiterio palydovą Europą, taip dėdamas pagrindą būsimoms misijoms, ieškosiančioms gyvybės po ledu.
