Apie objekto atradimą buvo pranešta praėjus kelioms dienoms po to, kai astrofizikas Genadijus Borisovas rugpjūčio 30 d. pirmą kartą jį pastebėjo MARGO observatorijoje Kryme. Tai nėra oficialus patvirtinimas, kad objektas yra iš tikrųjų tarpžvaigždinės kilmės, tačiau greičio įvertinimas ir orbitos parametrai iki šiol stipriai palaiko tokią hipotezę.
„Dabartinis kometos greitis yra tikrai didelis – apie 150 000 kilometrų per valandą, kas yra žymiai daugiau nei tipiškas greitis objektų, skriejančių aplink Saulę, – teigia Davide’as Farnocchia iš NASA Artimų Žemei objektų tyrimo centro JPL. – Didelis greitis rodo ne tik tai, kad objektas greičiausiai atsirado anapus mūsų Saulės sistemos, bet ir tai, kad objektas paliks mus ir pasuks atgal į tarpžvaigždinę erdvę“.
Objektas atrodo neryškus – ir pasak mokslininkų, tai rodo, kad jame yra ledo, kuris artėjant prie Saulės, garuoja. Šiuo metu jis yra už 420 milijonų kilometrų nuo mūsų žvaigždės ir artėja 40 laipsnių kampu ekliptikos plokštumos atžvilgiu, kurią C/2019 Q4 kirs spalio 26 d. Tada kometa gruodžio 8 d. pasieks artimiausią Saulei tašką, nutolusį maždaug per 300 milijonų kilometrų – ir tai dvigubai viršys vidutinį atstumą tarp mūsų pačių ir Saulės.
„Objekto ryškumas bus didžiausias gruodžio viduryje ir vidutinio dydžio teleskopais jį bus galima stebėti iki 2020 balandžio, – teigia D.Farnocchia. – O nuo tada iki 2020 m. spalio jis bus matomas jau tik naudojant didesnius profesionalius teleskopus“.
Karen Meech ir jos komandos stebėjimai Havajų universitete leido apskaičiuoti, kad kometos branduolys yra nuo 2 iki 16 kilometrų skersmens. Norint geriau įvertinti jo dydį ir kitas savybes – tokias, kaip jo pokrypio kampą, reikia sulaukti laukti daugiau stebėjimų duomenų.
Parengta pagal „IFL Science“.
