Pirmoji rugsėjo pilnatis vadinama „derliaus mėnuliu“ (angl. harvest moon), kadangi jis pasirodo tuo metu, kai ūkininkai laukuose ar soduose jau nuiminėja derlių. Be to, šis mėnulis pateka 25 minutėmis vėliau nei įprastai, todėl šios kelios minutės šviesos ūkininkams anksčiau būdavo labai svarbios.
Be to, kai kurie sako, kad šis mėnulis pažymi ir tikrąją vasaros pabaigą bei rudens pradžią – būtent pasibaigus pilnačiai ruduo atsiskleidžia visomis savo spalvomis. Lietuvoje Mėnulis šiandien pateka 19.59 val., tačiau geriausiai jis bus matomas šiek tiek po vidurnakčio. Žinoma, stebėti Mėnulį galėsite gan ilgai – kadangi leisis jis tik 05.25 val.
Šių metų pilnatis yra išskirtinė ne tik dėl to, kad pasirodys per vieną baugiausių dienų metuose – jis išskirtinis ir tuo, kad jis bus mažytis. Šiuo metu Mėnulis yra savo apogėjuje – tai reiškia, kad jis yra toliausiai nuo Žemės (už 405 500 km), ir dėl to atrodo 14 proc. mažesnis nei įprastai.
Jei stebėdami Mėnulio tekėjimą pamatysite, kad jis įgavo rausvą spalvą – nenustebkite: taip yra dėl to, kad šviesos fotonai, norėdami pasiekti Mėnulį, turi praeiti pro didesnį Žemės atmosferos sluoksnį. Tuo tarpu atmosferos dalelės išskaido mėlyną šviesą, o rausvą praleidžia – todėl spalvoto mėnulio efektas gali sustiprėti jam būnant netoli horizonto.
Penktadienio 13-osios istorija
Daugelis yra įsitikinę, kad penktadienis 13-oji – tai nesėkmių diena. Kai kurie prietaringi žmonės net šią dieną vengia eiti iš namų, o jei ir tenka – imasi įvairiausių atsargumo priemonių, kad apsaugotų ne tik save, bet ir kitus. Tačiau iš kur ši baimė – beje, vadinama paraskavedekatriafobija – kilo?
Daugelis folkloristų sako, kad jokių įrašų, senesnių nei XIX a., apie tai, iš kur kilo ši mistinė baimė, nėra – tačiau kiti su tuo nesutinka ir sako, kad penktadienis 13-oji jau seniai siejama su įvairiais nemaloniais nutikimais ne tik istorijoje, bet ir religijoje.
Štai katalikai yra įsitikinę, kad vienas svarbiausių šios religijos įvykių – Jėzaus Kristaus nukryžiavimas, įvyko būtent 13 dieną, kuri dar buvo ir penktadienis. 1476 metais išleistoje Geoffrey Chaucerio knygoje „Kenterberio pasakojimai“ ši diena irgi yra siejama su nesėkmėmis – knygoje net rašoma, jog penktadienį 13-ą nereikėtų pradėti keliauti arba vykdyti kokių nors projektų.
Tiesa, ne tik literatūroje ar religijoje, bet ir istorijoje pasitaikė nutikimų, kuriais galima bandyti paaiškinti penktadienio 13-osios baimę. 1307 metais spalio 13-ąją Prancūzijoje buvo nužudyta šimtai tamplierių.
Nesėkmę nešantis skaičius?
Esama žmonių, kuriems baisus jau vien skaičius trylika. Ši baimė yra vadinama triskaidekafobija, o jos ištakos nukelia net į XIX a. Šiandien daugelyje šalių pastatai „neturi“ 13 aukšto, o laivai „neturi“ kajutės su šiuo skaičiumi. Kai kurios avialinijos taip pat vengia naudoti skaičių keleivių vietų numeravime.
Tiesa, labiausiai šis skaičius – ir, žinoma, baimė jam – yra siejamas su Paskutine vakariene.
Jėzus Kristus turėjo 12 apaštalų, tačiau yra manančių, kad vis dėl to Judas, kuris vėliau išdavė Jėzų, buvo tryliktasis. Jokių užuominų Biblijoje apie tai nėra – bet nepaisant to krikščionys sieja Judą su 13 vieta prie Paskutinės vakarienės stalo.
Dėmesį šiam skaičiui galėjo paskatinti ir amerikiečių klubas, pavadintas „The Thirteen Club“ – jis bandė paneigti visus prietarus, susijusius su šiuo skaičiumi. Klubas pirmą kartą susitiko 1881 metų rugsėjo 13 d. (trečiadienį).
Niekada nepamiršdami savo misijos, klubo nariai susitikinėdavo kiekvieno mėnesio 13 dieną. Tiesa, užsiėmė jie gana keista veikla – susėdę prie stalo daužydavo veidrodžius (sakoma, kad sudužęs veidrodis neša nelaimes), barstydavo druską (kai kurie tiki, kad išbėrus druską kils nesutarimai tarp artimųjų arba kad tai pritrauks kokią nors nelaimę) bei vaikščiodavo po kopėčiomis (sakoma, kad pasvirusios kopėčios sudaro trikampį, o einant po jomis yra pažeidžiama Švenčiausios Trejybės harmonija).
Užsiimdami tokiais dalykais jie stebėdavo, kiek gi klubo narių mirs – tačiau ilgainiui jų narių skaičius tik didėjo. Į šį klubą buvo įstoję net gi keli Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentai – pavyzdžiui, Theodore'as Rooseveltas, Stephenas Groveris Clevelandas ir kiti. Toks klubo išpopuliarėjimas tik skatino žmones domėtis – o gal net ir tikėti prietarais.
Žinoma, negalima pamiršti ir 1980 metų, kai penktadienio 13-osios mitu susidomėjo ir Holivudas. „Paramount Pictures“ tuo metu pastatė filmą, kuriame paslaptingas žudikas paežerės stovykloje žudo paauglius. Šis filmas itin išpopuliarino penktadienio 13-osios mitą, o šiandien apie tai jau yra sukurta daugybė filmų, komiksų ir kompiuterinių žaidimų.
Nelabai gąsdinanti statistika
Apie šią dieną buvo atlikta nemažai tyrimų, tačiau įdomiausia tai, kad jų rezultatai labai išsiskiria – vieni patvirtina, o kiti paneigia penktadienio 13-osios mitą.
Štai 1993 metais „British Medical Journal“ išspausdino tyrimą, kuriame buvo teigiama, kad būtent penktadienį 13-ą padidėja įvairiausių incidentų skaičius. Tiesa, vėliau šio tyrimo autorius pripažino, kad šiek tiek „pajuokavo“ – kadangi leidinys buvo Kalėdinis.
Tuo tarpu Danijos mokslininkai išsiaiškino, kad iš tiesų yra net mažesnė tikimybė susižeisti ar patekti į kokį nors kitokį incidentą vien dėl to, kad žmonės per šią dieną labiau saugosi. Tyrėjai iškėlė hipotezę, kad taip yra dėl to, kad žmonės yra įsitikinę, jog atsitiks kažkas blogo ir dėl to yra linkę atidžiau stebėti savo aplinką.
Parengta pagal „The Atlantic“, „Times“ ir CNN.
