Jis remiasi silicio aerogeliu – labai lengva medžiaga, kuri gaunama iš silicio gelio pašalinus visas vandens molekules. Tokia medžiaga yra lengvesnė už Žemės atmosferą, bet labai gerai sugeria infraraudonąją spinduliuotę, taigi galėtų būti panaudota kaip šildantis užtiesalas.
Be to, ji praleidžia pakankamai regimųjų spindulių, kad net ir Marse po jos sluoksnius galėtų augti augalai; o štai ultravioletinę spinduliuotę aerogelis gana efektyviai sugeria.
Šia medžiaga būtų galima apkloti gyvenamuosius kupolus, pagamintus iš nelabai storų plastikinių, stiklinių ar metalinių panelių – pastarieji suteiktų struktūrai tvirtumo, o aerogelis sukurtų šiluminę izoliaciją.
Norimiems efektams pasiekti užtenka vos dviejų centimetrų storio aerogelio sluoksnio; be to, aerogelis yra visiškai pasyvus, nereikalauja energijos ar nuolatinės priežiūros. Ar būtų galima juo padengti didžiulius Marso plotus? Galbūt ne iškart, bet tokia perspektyva nėra visiškai neįmanoma, turint omeny, kad aerogelis yra labai lengvas, taigi jį galbūt būtų galima išskleisti aukštai virš planetos paviršiaus kaip tvirtą šildantį sluoksnį.
Beje, silicio aerogelis jau naudojamas NASA marsaeigiuose kaip jautrių elektroninių prietaisų šiluminė izoliacija, taigi žinome, kad Marso sąlygomis jis irgi veikia.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature Astronomy“.
