Anot jos, kelios aparato nuolaužos nukrito į iš anksto parinktoje saugioje akvatorijoje Ramiojo vandenyno pietuose.
Valstybinės naujienų agentūros žiniomis, kosminė laboratorija veikė orbitoje daugiau kaip 1 000 dienų – daug ilgiau nei numatytas dvejų metų misijos laikotarpis.
Kinijos pilotuojamų skrydžių į kosmosą agentūros vadovas Zhou Jianpingas sakė „Xinhua“, kad aparatas buvo sugrąžintas į atmosferą sėkmingai atlikus visas paskutiniojo programos etapo užduotis.
Šiuo metu aktyviai rengiamasi statyti nuolatinę Kinijos kosminę stotį, remdamasi CMSA informavo naujienų agentūra.
„Tiangong 2“ valdomas sugrįžimas į atmosferą buvo nauja sėkmė Kinijos kariuomenės vadovaujamai kosmoso programai, praeityje susidūrusiai su kai kuriais sunkumais.
Pernai balandį ankstesnė kosminė laboratorija „Tiangong 1“ subyrėjo nevaldomai įskriejusi atgal į planetos atmosferą, praėjus dvejiems metams po veikimo pabaigos.
2011 metų rugsėjį į orbitą iškelta „Tiangong 1“ leido Kinijai atlikti bandymus, būtinus norint iki 2022 metų įsirengti nuolatinę kosmoso stotį, bet nustojo veikusi 2016 metais.
Kinijos pareigūnai neigė, kad ši laboratorija tapo nevaldoma.
Tarptautinė kosminė stotis (TKS) – JAV, Rusijos, Kanados, Europos šalių ir Japonijos bendras projektas – veikia orbitoje nuo 1998 metų, bet 2024 metais turėtų būti išjungta.
Tuomet Pekinas tikriausiai turės vienintelę orbitoje skriejančią kosminę stotį, nors ji bus daug mažesnę už 400 tonų sveriančią TKS, dydžiu prilygstančią futbolo aikštei.
Kinija 2003 metais tapo trečiąja po buvusios Sovietų Sąjungos ir Jungtinių Valstijų šalimi, sėkmingai pasiuntusia į kosmosą žmogų.
Pekinas laiko savo kosmoso programą šalies pažangos simboliu, liudijančiu apie jos augančią įtaką pasaulyje.
