„Saulėgrįža yra momentas, kai Žemės ašis pasisukusi labiausiai į Saulę – tai yra vienas konkretus laiko taškas“, – aiškina astrofizikos daktaras ir populiariausio Lietuvoje astronomijos tinklaraščio „Konstanta 42“ autorius Kastytis Zubovas.
Jis pasakoja, kad Žemė sukasi aplink savo ašį, ir dėl to dieną keičia naktis. Taip pat Žemė skrieja orbita aplink Saulę – dėl to, metams bėgant, keičiasi žvaigždžių padėtys danguje. Bet Žemės sukimosi ašis nesutampa su orbitos ašimi – tarp jų yra nedidelis, bet reikšmingas kampas, lygus maždaug 23,5 laipsnio.
„Žemės ašis visą laiką nukreipta į tą pačią dangaus pusę – ten, kur šviečia Šiaurinė žvaigždė (ašies kryptis laikui bėgant kinta, bet labai lėtai, per tūkstančius metų). Einant mėnesiams, keičiasi Saulės padėtis žvaigždžių atžvilgiu, taigi ir Žemės ašies kryptis Saulės atžvilgiu nuolatos kinta“, – teigia dr. K.Zubovas.
Mokslininkas aiškina, kad kartais ašis yra palinkusi Saulės link vienu ar kitu galu. Tuo metu arba vienas, arba kitas Žemės pusrutulis yra labiau atsuktas į Saulę – jame diena ilgesnė už naktį.
„Momentas, kai Žemės ašis yra labiausiai pasikreipusi Saulės link, ir vadinamas saulėgrįža; galime sakyti, jog tai yra laikas, kai Žemė labiausiai atsigręžusi į Saulę viena ar kita puse“, – apibendrina astrofizikas.
Ne akimirksniu
Tačiau žiūrintys į kalendorius pastebi, kad ten net kelias dienas dienos trukmė nurodoma ta pati, o saulėgrįža – tik vieną dieną. Kodėl taip yra?
„Dienos trukmė keičiasi ne taip jau ir greitai. Per kelias dienas iki saulėgrįžą ir po jos dienos trukmė pakinta vos po kelias sekundes per parą – taigi kalendoriuje, kur trukmė parašyta minučių tikslumu, nuo birželio 19 iki 25 dienos trukmė gali būti nurodyta, pavyzdžiui 17 valandų 18 minučių“, – aiškina dr. K.Zubovas. Beje, jis atkreipia dėmesį, kad sparčiausiai dienos trukmė kinta apie lygiadienius – po 4-5 minutes per parą.
Dar viena įdomybė – kiekvienais metais vasaros saulėgrįža (kaip ir žiemos, bei abu lygiadieniai) įvyksta šešiomis valandomis vėliau, nei praėjusiais metais – nes iš tiesų Žemės metų trukmė yra 365 ir 1/4 paros.
„Per keliamuosius metus šį skirtumą ištaisome, o jei keliamųjų metų neturėtume, tai saulėgrįža labai sparčiai migruotų per kalendorių. Be to, dėl Žemės ašies judėjimo, saulėgrįža kasmet vyksta Saulei esant vis truputį kitoje dangaus skliauto vietoje; per 26 tūkstančius metų saulėgrįžos (ir lygiadieniai) „apsilanko“ visuose Zodiako ženkluose“, – pasakoja astrofizikas.
Beje, daug kam pasirodys keista ir neįprasta, bet per vasaros saulėgrįžą Žemė yra ne arčiausiai, o toliausiai nuo Saulės.
Švenčiama jau seniai
Saulėgrįža buvo ypatingas reiškinys dar neolito laikų žmonėms, maždaug 9 500 m. pr.m.e.
Senovės Egipte saulėgrįža reiškė naujuosius metus – ten saulėgrįžos metu danguje pasirodydavo Sirijaus žvaigždė. Tuo metu žmonės manė, kad dėl šios žvaigždės patvinsta Nilo upė, kuri yra svarbi žemdirbystei. Dėl to egiptiečiai tikėjo, kad šios žvaigždės pasirodymas danguje reiškia naujuosius metus.
Romos laikais terminas „solstitium“ buvo naudojamas apibūdinti vidurvasarį Romos respublikoje maždaug 100 m. pr.m.e. Šis žodis susideda iš dviejų dalių: „sol“, reiškiančio Saulę ir „stitium“ reiškiančio sustojimą, stovėjimą. Šis terminas pasirinktas dėl to, kad prieš pakeičiant kryptį Saulė tarsi sustoja.
Beje, pasakojama, kad saulėgrįža kadaise padėjo apskaičiuoti ir Žemės perimetrą. Senovės graikų geografas Eratostenas žinojo, kad Syene mieste (dabartinis Asuanas, Egiptas) saulėgrįžos dienos vidurdienį Saulė yra tiesiai virš galvos ir daiktai tada nemeta jokio šešėlio. Todėl už 800 km esančiame Aleksandrijos mieste saulėgrįžos dienos vidurdienį jis įsmeigė matavimo lazdą ir išmatavo jos metamą šešėlį, o pagal tai – ir Saulės spindulių kritimo kampą: gavosi 7 laipsniai, o tai yra 1/50 apskritimo perimetro. Traktuodamas, kad Žemė yra apvali ir žinodamas atstumą tarp Syene ir Aleksandrijos, jis ir apskaičiavo Žemės perimetrą. Šiais laikais teigiama, kad taip skaičiuodamas jis suklydo tik apie 1 proc. (nes, kaip žinia, Žemės rutulys nėra tobulo rutulio formos).
Tačiau mokslui tai kartu ir liūdna data: būtent 1633 m. saulėgrįžos dieną Galileo Galilei’us buvo priverstas atsiimti savo pareiškimą, kad Žemė sukasi aplink Saulę – ir net tą padarius, jis visą likusį gyvenimą turėjo praleisti namų arešto sąlygomis.
Dar viena įdomybė – šilti orai Žemę pasiveja tik po kelių savaičių. Tikriausiai galima būtų manyti, kad jei vidurvasaris yra ilgiausia diena, tai ir temperatūra turėtų pakilti? Tačiau vidurvasario temperatūrą mes dažniausiai pajaučiame tik po mėnesio ar dviejų. Kodėl taip yra? Nes vanduo, kuris sudaro didelę dalį Žemės paviršiaus, sušyla ir atšąla lėčiau – dėl to Žemės temperatūra vėluoja maždaug 6 savaites.
Saulėgrįža Lietuvoje
Etnologai teigia, kad Lietuvoje ikikrikščionišku laikotarpiu saulėgrįžos metu buvo švenčiama Rasų šventė, rašytiniuose šaltiniuose apie jas pirmąkart užsimenama 1372 m. Tačiau teigiama, kad dabar jau beveik neįmanoma atrasti autentiško baltiško saulėgrįžos šventės pavadinimo, nes Rasos šventės, Kupolės ir kiti pavadinimai yra jau krikščioniškų laikų paveldas. Manoma, kad Kupolės pavadinimas greičiausiai atėjo iš rytų slavų kraštų, kur šventė vadinama Ivano Kupalos vardu (pagal Joną Krikštytoją, kuris krikštijo panardindamas į vandenį). Pirmasis šią šventę Rasa 1835 m. pavadino istorikas Teodoras Narbutas.
Stasio Gutauto knygoje „Lietuvių liaudies kalendorius“ rašoma, kad S.Daukantas (1793-1846 m.) šią šventę vadinęs vainikų švente arba viešėmis ir tvirtinęs, kad seniau ji buvo pradedama švęsti birželio 14 d., o švenčiama ji būdavo 14 dienų.
Išplitus krikščionybei, Rasos sutapatintos su šv. Jono diena (birželio 24 d).
Teigiama, kad saulėgrįžos / Rasų / Joninių šventimas Lietuvoje buvo atkurtas 1967 m., kai ant Kernavės piliakalnių Rasos šventę surengė Indijos bičiulių draugija, tarp kurių buvo – ir Lietuvos Lietuvos etnologas, folkloristas, religijotyrininkas, senojo lietuvių tikėjimo bendruomenės „Romuva“ vyriausiasis krivis Jonas Trinkūnas (1939-2014).
Dar ir pilnatis
Šis savaitgalis – dar ir pilnatis, kuri tęsis iki sekmadienio. Pagal Šiaurės Amerikos indėnų tradicijas ši pilnatis vadinama Žemuogių mėnulių, Europoje ji vadinama ir Rožių Pilnatimi.
