Egzistuoja du Mėlynosios pilnaties apibrėžimai – ir abu kalba apie „papildomą“ pilnatį, kuri nušviečia dangų per tam tikrą laiko tarpą – arba sezoną (metų laiką – pavyzdžiui, pavasarį), arba per kalendorinį mėnesį. Deja, tai nereiškia, kad ištikimasis Žemės palydovas pakeičia savo spalvą.
Šio savaitgalio Mėlynoji pilnatis patenka po sezoninės Mėlynosios pilnaties apibrėžimu – jis nurodo trečiąją pilnatį per metų laiką, turintį keturias pilnatis.
Kitame – populiaresniame – apibrėžime kalbama apie antrą pilnatį per tą patį kalendorinį mėnesį. Žinoma, turint omenyje, kad pats žodis „mėnuo“ sutampa su alternatyviu
Mėnulį apibrėžiančiu žodžiu, gali pasirodyti, kad per mėnesį būna tik viena pilnatis – bet būna ir taip, kad per vieną kalendorinį mėnesį nutinka ir dvi pilnatys.
Taip yra todėl, kad mėnulio fazių ciklas yra 29,5 dienos, o kalendoriniai mėnesiai turi 30 ar 31 dieną (išskyrus vasarį, žinomą).
Taigi, kartą per dvejus ar trejus metus mes iš viso turime 13 pilnačių metuose – o ne 12.
Kaip jau minėta, nepaisant pilnaties pavadinimo, Mėnulis spalvos nekeičia – o manoma, kad pavadinimas atsirado 1883 m., kai išsiveržęs Krakatau ugnikalnis į atmosferą pakėlė tiek pelenų, kad Mėnulis atrodė melsvas.
Įprastai gegužės pilnatis vadinamas Gėlių pilnatimi – pavadinimas kilo pagal intensyvų gėlių žydėjimo metą Šiauriniame Žemės pusrutulyje.
Paprastai pilnačių pavadinimai kyla iš Šiaurės Amerikos indėnų ar ikikrikščioniškų europietiškų tradicijų.
Parengta pagal „IFL Science“.
