Du NASA palydovo „Terra“ įrankiai vis dėlto užfiksavo ugninį kamuolį, švystelėjusį Žemės orbitoje 2018 m. gruodžio 18 d. Meteoro pėdsakas matomas viršutinėje nuotraukos dalyje kaip tamsus dryžis debesyse. Apačioje dešiniau matomas baltai oranžinis taškas yra superįkaitęs oras, likęs po sprogimo.
NASA mokslininkai skaičiuoja, kad meteoras buvo apie 10 metrų skersmens ir svėrė apie 1500 tonų. Per Žemės atmosferą jis skriejo 115 200 km/h greičiu ir sprogo 25 km aukštyje virš vandenyno, o jo sprogimo jėga prilygo 173 kilotonoms – kas yra 10 kartų didesnė jėga, nei bombos, susprogdintos virš Hirošimos 1945 m., rašo „Live Science“.
Mažas, bet galingas
Nepaisant galios, meteoras buvo mažesnis nei tos kosminės uolos, į kurias NASA kreipia savo teleskopus: kosminė agentūra stebi tuos kosminius kūnus, kurių skersmuo ne mažesnis nei 140 metrų – teigiama, kad tokie jau kelia grėsmę ištisai JAV valstijai.
Mažas meteoro dydis ir tai, kad jis sprogo toli nuo gyvenviečių, virš nuošalios Beringo jūros, ir yra priežastis, kodėl vaizdai pasirodo taip vėlai po paties įvykio: kaip BBC yra sakiusi NASA’os Netoli Žemės esančių objektų stebėjimo programos vadybininkė Kelly Fast, „sprogimo galia prilygo 40 proc. Čeliabinsko meteoro sprogimo, bet į naujienas nepateko, nes viskas nutiko sąlyginai tolimoje vietovėje“.
Pats vaizdas buvo užfiksuotas NASA palydovo „Terra“ vidutinės gebos spektroradiometru ir daugiakampiu spektroradiometru.
Pasak NASA, tai buvo didžiausias užregistruotas meteoro sprogimas po 2013 m., bet nekėlė visiškai jokios grėsmės, nes įvyko tiek dideliame aukštyje, tiek virš negyvenamų teritorijų.
Meteorai nėra toks jau retas reiškinys Žemėje, rašo „Science Alert“ – tačiau dauguma jų būna gerokai mažesni. Nuo 1988 m. NASA yra užfiksavusi 775 tokius ugninius kamuolius, kurių daugiausia sprogo virš vandenynų.
Didžiausi ugniniai kamuoliai
Kosminės uolos Žemei grasina gana retai, bet meteorai problemų sukelia gana dažnai. Vienu dramatiškiausių tokių šiuolaikinių įvykių yra 2013 m. Čeliabinsko meteoras, kuris pralėkė virš Rusijos ir sprogo beveik 30 km aukštyje.
Meteoras buvo daugmaž 20 m skersmens – t.y. dvigubai didesnis, nei šis Beringo jūros meteoras. Čeliabinsko meteoro sprogimo jėga buvo 400-500 kilotonų, o smūginė banga sužeidė daugiau nei 1000 žmonių – ir 112 sužeidimai buvo tokie rimti, kad net teko kreiptis į ligoninę. Daugiausia buvo sužeistų stiklo šukėmis, nors kai kurie patyrė ir akių skausmus ir ultravioletinės šviesos nudegimus, sukeltus intensyvios sprogimo šviesos ir karščio.
Savo ruožtu Čeliabinsko meteoras buvo antras pagal dydį į Žemės atmosferą įskriejęs meteoras, pirmąją vietą rašytinėje istorijoje užimant Tunguskos meteorui. 1908 m. birželio 30 d. virš rytų Sibiro sprogęs meteoras išvartė šimtus kvadratinių kilometrų miško. Neaišku, koks buvo šio dangaus kūno dydis, bet skaičiavimai rodo, kad jis turėjo būti mažiausiai tris kartus didesnis už Čeliabinsko meteorą.
