Kas yra lygiadieniai?
Žemės ašis Saulės atžvilgiu yra pasvirusi, tad didžiąją metų dalį vienas pusrutulis yra pakrypęs į arba nuo Saulės – ir tai sukelia metų laikų kaitą. Tačiau kovo ir rugsėjo lygiadieniai žymi taškus, kai abu pusrutuliai gauna vienodą kiekį šviesos. Lotyniškasis lygiadienio pavadinimas – ekvinokcija, equinox – pažodžiui reiškia „lygią naktį“, ir per šias dvi dienas šviesiojo ir tamsiojo periodai trunka daugmaž vienodai, t.y. apie 12 valandų.
Šiemet kovo lygiadienis oficialiai ištiko trečiadienio naktį, 23 val. 58 min. Lietuvos laiku – ir pažymėjo astronominę pavasario pradžią šiauriniame Žemės pusrutulyje. Ir nors pas mus dar vėsoka, galima neabejoti, kad šiluma galiausiai atkeliaus – nes Saulė vidurdienį įkops vis aukščiau ir aukščiau, o dienos ilgės ir ilgės – iki vasaros saulėgrįžos birželio 21 d.
Kirminų pilnatis
Bet prie šios saulėgrįžos ir dar vienas astronominis įvykis: superpilnatis. Trečiadienio naktį mėnulis oficialiai pasiekė pilnaties fazę, ir šį mėnesį bus arčiausiai Žemės, todėl atrodys šiek tiek didesnis – kas ir vadinama superpilnatimi.
Kadangi mėnulio orbita yra elipsės formos (t.y. primena kiaušinio formą), kartą per daugmaž mėnesį trunkantį mėnulio ciklą jis atsiduria perigėjuje – taške arčiausiai Žemės, už 363 700 km – ir apogėjuje – taške, esančiame toliausiai nuo Žemės, už 407 100 km. Jei pilnatis sutampa su perigėjumi, nutinka superpilnatis. Šiemet toks sutapimas nutiko jau du kartus, ir trečiasis bei paskutinis kartas nutinka kovą.
O kodėl šios pilnaties pavadinime minimi kirminai?
Pilnačių pavadinimai perimti iš Šiaurės Amerikos indėnų – iš jų atkeliavę tokie pavadinimai, kaip Alkio ar Vilkų pilnatis, Sulos pilnatis, Žolės pilnatis, Žuvų pilnatis, Bebrų pilnatis, Griaustinio pilnatis ir pan.
Kirminų mėnulis tokį pavadinimą gavo todėl, kad tokiu metu iš žemės pradeda eiti įšalas ir paviršiuje pradeda rodytis pirmieji sliekai.
Zodiako šviesa
Artimiausias dvi savaites, jei tik susiklostys tinkamos atmosferinės sąlygos, mus taip pat džiugins dar vienas retas astronominis reiškinys – Zodiako šviesa.
Žvelgiant iš tamsaus kraštovaizdžio, šią piramidės formos šviesos darinį lengva supainioti su tolimo miesto šviesomis – ir tai kartais dar vadinama netikra aušra. Tačiau šią šviesą iš tikrųjų sukelia saulės spinduliai, atsispindintys nuo kosminių dulkių, esančių tarp planetų.
Geriausias laikas „gaudyti“ šį vaiduoklišką dangaus švytėjimą – valanda po saulėlydžio. Ir reikėtų žiūrėti į vakarų horizontą. Šviesos darinys turėtų pasirodyti kairėje ir keliauti per Tauro žvaigždyną.
Parengta pagal „National Geographic“, „IFL Science“ ir „EarthSky“.
