Nuotrauka buvo padaryta prieš 7 minutes iki to momento, kai zondas buvo labiausiai priartėjęs prie asteroido ir juos skyrė vos 6 700 kilometrų (kosmoso mastais – tai labai mažai) – tuo metu kosminis aparatas skriejo 14 km/s (50 400 km/h) greičiu.
Publikuotosios nuotraukos raiška – 135 metrai per pikselį, ir pagaliau aiškiai matyti, kaip atrodo objektas 2014 MU69, dar vadinamas Ultima Thule.
Iš nuotraukos aišku, kad asteroidas turi tamsesnes ir šviesesnes dėmes, tačiau jų kilmė – nežinoma. Mokslininkai stebisi tuo, koks šviesus yra šio dangaus kūno „kaklas“, jungiantis abu branduolius.
Nuotraukoje taip pat matomi maži įdubimai asteroido terminatoriuje (riboje tarp dienos ir nakties), jų skersmuo – apie 700 metrų. Mažesniajame branduolyje esanti įduba dešimt kartų didesnė. Mokslininkai iki šiol nežino, šios „duobės“ yra krateriai, ar įdubos, atsiradusius dėl kitų geologinių procesų.
„Ši naujas nuotrauka pradeda atskleisti geologinius dviejų Ultima Thulės skilčių skirtumus ir pateikia mums naujų paslapčių, – sako pagrindinis tyrėjas Alanas Sternas iš Pietvakarių tyrimų instituto Bouldere, Kolorade (JAV). – „Kitą mėnesį turėsime geresnių spalvų ir geresnės raiškos vaizdų, kurie, tikimės, padės atskleisti daugybę Ultimos Thulės paslapčių“.
Ultima Thule yra vadinamojoje Kuiperio juostoje – Saulės sistemos zonoje už Neptūno orbitos, ir ji tęsiasi iki 18 milijardų kilometrų nuo Saulės. Pats tyrinėtasis asteroidas yra už 6,49 mlrd. km nuo Saulės, kas jį daro tolimiausiu žmonijos tyrinėtu objektu kosmose.
Thulės pavadinimas kilęs iš graikų ir lotynų kalba, kur taip buvo vadinamas labiausiai į Šiaurę nutolęs regionas, kas greičiausiai antikos pasaulyje buvo Islandija, Norvegija ir Šetlando salos.
Praskrisdamas pro šį tolimąjį mažąjį pasaulį, zondas „New Horizons“ rinko informaciją apie jo morfologiją, geologiją ir sudėtį. Didelis surinktų duomenų kiekis yra siunčiamas į žemę 500 bitų per sekundę greičiu. Pilnai visas duomenų rinkinys bus parsiųstas tik 2020 rugsėjį.
Parengta pagal „IFL Science“.
