Viena – juo buvo iškelti net 64 palydovai. Tai didžiausias vienu kartu iškeltų atskirų objektų kiekis iš JAV teritorijos. Aišku, tai nebuvo dideli palydovai; visi jie yra kubiukai ar panašaus dydžio objektai, skirti moksliniams tyrimams, technologijų demonstravimui ir komercinėms reikmėms. Beje, čia irgi slepiasi vienas pirmas kartas – pirmą sykį skrydžiu iškelti vien tik mažieji palydovai. Įprastai jie būna antrinis krovinys didesnėse misijose.
Taip pat šis skrydis buvo pirmasis, kuriame „SpaceX“ panaudojo raketą, anksčiau skridusią jau du kartus. Prieš tai šia raketa buvo naudota gegužę ir rugpjūtį. Raketa ir vėl sėkmingai nusileido vandenyne, taigi bus naudojama ir ketvirtą kartą.
Taip pat šis skrydis buvo pirmasis, kurio metu sėkmingai nusileido krovinį dengęs gaubtas – ankstesni bandymai tą padaryti baigdavosi nesėkme. Šis bandymas irgi nebuvo tobulai sėkmingas, mat gaubtas nusileido ne ant plaukiojančios platformos, o į vandenį – bet jį iš ten pavyko ištraukti. Taip po truputį artėjame prie visiškai daugkartinių raketų tapimo realybe.
Po dviejų dienų „SpaceX“ sėkmingai į Tarptautinę kosminę stotį išsiuntė jau šešioliktą „Dragon“ kapsulę su atsargomis.
Šio skrydžio metu įvyko nedidelė nesėkmė – raketa, turėjusi nusileisti Kanaveralo kyšulio kosmodromo nutūpimo aikštelėje, nepataikė ir nusileido į vandenį. Bet tai ne tragedija – raketa nesudužo ir ją pavyko ištraukti, taigi galbūt ją bus galima panaudoti iš naujo. Nesėkmingo nutūpimo priežastis identifikuota: nesuveikė viena iš judėjimo kryptį reguliuojančių uodegų.
Šią problemą ateityje turėtų būti nesunku išspręsti, nes kontrolės mechanizmas yra labai paprastas, todėl jį galima dubliuoti. Iki šiol tai nebuvo daroma, nes raketos nusileidimas nelaikomas kritine misijos detale, tad ir jam reikalingos sistemos nedubliuojamos.
