Dabar pristatyti skaičiavimai, rodantys, kad reikšmingi deguonies kiekiai galėjo „paskęsti“ Marso plutoje ir sukurti ten sąlygas, tinkamas deguonimi kvėpuojančiai gyvybei.
Skaičiavimuose nagrinėta, kiek deguonies gali ištirpti druskingame vandenyje Marso sąlygomis; toks vanduo vėliau gali patekti į popaviršines ertmes ir ten išsilaikyti daugybę milijonų metų.
Gauti rezultatai – popaviršinėse terpėse Marse deguonies gali būti pakankamai, kad jose vyktų aerobinis (t.y. deguonimi paremtas) kvėpavimas. Visame Marse sąlygos yra tinkamos, kad ištirpusio deguonies koncentracija viršytų tą, kokia Žemėje buvo iki didžiojo deguonies kiekio padidėjimo prieš pustrečio milijardo metų.
Kai kur – ypač arti ašigalių – deguonies koncentracija šią ribą gali viršyti net milijoną kartų: tokie deguonies kiekiai yra palyginami su šiandieninės Žemės jūromis. Taigi, jei Marse kada egzistavo deguonimi kvėpuojanti gyvybė, ji galėjo pasislėpti po planetos paviršiumi. Nors tikimybė nėra didelė – kol kas neturime jokių tvirtų gyvybės egzistavimo Raudonojoje planetoje įrodymų – šis atradimas skatina pagalvoti apie popaviršinio Marso sluoksnio tyrimus ateityje.
