Mokslininkai nesitikėjo, kad duomenys, kuriuos per savo paskutinius gyvenimo mėnesius užfiksavo zondas „Cassini“, bus tokie vertingi. Jie mokslininkams atskleidė dar niekam nežinotą ryšį – plazmos bangas sklindančias tarp Saturno ir jo palydovo Encelado.

Kai „Cassini“ priartėjo prie Saturno, prieš pasinerdamas į mirtinas planetos audras zondas pasinaudojo savo unikaliu atstumu ir surinko tokius duomenis, kuriuos gauti iš didesnio atstumo būtų neįmanoma.

Prieš paskutinį nėrimą į Saturno atmosferą „Cassini“ panaudojo savo radijo plazmos bangų aptikimo aparatą (RPWS) ir užfiksavo plazmines bangas, sklindančias tarp Saturno ir Encelado. Tai pirmą kartą mokslininkams pademonstravo, kad bangos, keliaujančios magnetinio lauko linijomis, sujungia šiuos du kūnus.

„Enceladas veikia kaip mažas generatorius, kuris skrieja aplink Saturną. Mes žinome, kad jis yra nuolatinis energijos šaltinis, o iš šių duomenų sužinojome, kad Saturnas atsako skleisdamas plazmos bangų signalus per magnetinio lauko linijas, kurios jungia Saturną ir jo palydovą“, – teigė planetų mokslininkas iš Ajovos (JAV) universiteto, RPWS komandos.

Žinoma, garso, kokį suprantame mes, kosmose nėra. Garsas yra vibracija, kuri sklinda tokioje terpėje kaip oras – o kai jos pasiekia mūsų ausų būgnelius, mes girdime garsą. Kadangi kosmose oro nėra, tokios vibracijos egzistuoti negali.

Tuo tarpu radijo bangos nėra garsas. Tai yra elektromagnetinėsspinduliuotės forma, taip pat kaip šviesa, kuri yra sukuriama per savaime besiplečiančius elektrinius ir magnetinius laukus – o tai reiškia, kad šios bangos gali laisvai keliauti kosmose.

Radijo bangas paversti garsu mes galime naudodami vieną iš komunikacijos priemonių čia, Žemėje – radiją. Plazminės bangos garso dažnių diapazone taip pat yra elektromagnetinės, o būtent tai „Cassini“ ir užfiksavo. Mokslininkai Žemėje šias bangas pavertė garsu ir pagreitino jį iš 16 min. iki 28,5 sek.

Rezultatas – tikrai nežemiškas: keistas, spragsintis ir švilpiantis kaukimas, kuris tai nutyla, tai garsėja. Šie garsai panašūs į poliarinės pašvaistės šnypštimą.

Anksčiau tokie garsai buvo užfiksuoti esant netoli Encelado, tačiau šio tyrimo duomenys yra pirmieji užfiksuoti taip arti Saturno, o ne jo palydovo.

Šis naujas tyrimas suteikė nemažai informacijos apie planetos milžinės ryšį su vienu iš savo palydovų – o kartu pabrėžė ir Saturno išskirtinumą. Be to, dabar mokslininkai turi naują įrašą, kurį gali pridėti į keistų kosmoso garsų kolekciją.

Parengta pagal sciencealert.com