Visatoje yra šimtai milijardų galaktikų. Jose – milijardai žvaigždžių ir planetų. Dėl tokios gausybės yra įprasta manyti, kad gyvybė privalo kur nors egzistuoti – tačiau naujas tyrimas teigia kitaip.

Gyvybės mes vis dar nesugebėjome rasti, o 1950 m. astrofizikas Enricas Fermi dėl to ėmė svarstyti, kur gali būti visi ateiviai? Dabar tai yra žinoma kaip „Fermi paradoksas“, kurio niekas dar nėra išsprendęs.

Tačiau mokslininkai iš Oksfordo universiteto Žmonijos ateities instituto nusprendė pagaliau rasti atsakymą į taip ilgai žmoniją kamavusį klausimą. Skaičiavimus jie atliko naudodami Dreiko lygtį, kuri yra skirta skaičiavimams, kurie turėtų padėti nuspėt kitos protingos civilizacijos egzistavimo tikimybę.

Galiausiai mokslininkai gavo procentus, kurie rodo tikimybę, kad visatoje esame vieni – ir, deja, bet naujienos nėra labai džiuginančios. Tyrėjai sako, kad yra 39-85 proc. tikimybė, jog visatoje esame vieni.

„Mes gavome gan didelę tikimybę, kad visatoje esame vieni. Kur ateiviai? Tikriausiai labai toli, tikėtina, kad toliau nei mūsų žinomas kosminis horizontas. Jei taip yra, jie niekada nebus mums pasiekiami“, – rašoma tyrime.

Žinoma, išgirdus tokius skaičius iš karto nuleisti rankų nereikia. Patys mokslininkai sako, jog jų tyrimas nereiškia, kad gyvybės visiškai nėra – tai yra tik didelė tikimybė ir neturėtų mūsų stebinti. Taigi, jei niekada kitų protingų civilizacijų nerasime, nenusivilkite – nes tikimybės niekada nebuvo mūsų pusėje.

Parengta pagal „IFLScience“