Tad dabar jų (žinomų) – 79. Ir taip – Jupiteris yra daugiausia mėnulių turinti Saulės sistemos planeta, nors ne taip jau toli atsilikęs ir Saturnas: šis turi 53 natūralius palydovus.
Ir atradimas buvo padarytas visiškai netikėtai: Scott S. Sheppardo vadovaujama mokslininkų komanda, naudodamasi Žemės paviršiuje esančiu teleskopu, tiesą sakant, ieškojo paslaptingosios Devintosios planetos – įtariamo išorinės Saulės sistemos kūno.
„Nutiko taip, kad Jupiteris buvo netoli tos zonos, po kurią bandėme įžvelgti Saulės sistemos tolius“, – pasakoja S.S.Sheppardas.
Mokslininkai naudojo galingesnį teleskopą, nei anksčiau – leidžiantį stebėti vaizdą tiek didesne raiška, tiek platesniu matymo lauku, nei anksčiau.
Kadangi Jupiteris dangumi juda žinomu greičiu, tai bet kas, esantis šalai ir judantis tokiu pačiu greičiu yra kandidatas į mėnulius – bet jo patvirtinimas yra ilgai trunkantis procesas, portalui „Science Alert“ teigia mokslininkas.
„Turėjome stebėti įtariamus mėnulius po mėnesio ir dar kartą po metų – kad galėtume patvirtinti, jog jie tikrai sukasi apie Jupiterį, taigi, yra Jupiterio mėnuliai“, – aiškina S.S.Sheppardas.
„Tai tikrai puikios ir jaudinančios žinios, – džiaugiasi Pietų Kvinslendo universiteto astronomas Jonti Horneris, nedalyvavęs atradime. – Bet man tai nesukėlė didelio nustebimo. Manau, jei žvelgsime giliau, aptiksime dar daugiau mėnulių, besisukančių apie Saturną, Uraną ir Neptūną. Nors taip, tikrai džiugu, kad aptiko šiuos, ir dar tiek daug iškart“.
Remdamasis komandos stebėjimais, Garethas Williamsas iš Tarptautinės astronomų sąjungos Mažesniųjų planetų centro galėjo apskaičiuoti mėnulių orbitas. Devyni iš jų yra tolimiausioje Jupiterio orbitoje ir apie pagrindinę planetą jie apskrieja per dvejus Žemės metus.
Jie taip pat pasižymi retrogradine orbita – t. y. skrieja į priešingą pusę, nei sukasi Jupiteris. Tai nėra neįprasta – tiesą sakant, dauguma atrastų Jupiterio mėnulių turi retrogradines orbitas. Manoma, kad tai – netoli dujų milžino susiformavę asteroidai ar kometos, pagauti, kai jie pernelyg priartėjo prie planetos.
„Šie mėnuliai yra paskutinieji išlikę dujinių planetų „statybos blokai“, nes visos kitos medžiagos planetos-milžino regione greičiausiai yra įtrauktos į jas planetų formavimosi metu, – sako S.S.Sheppardas. – Manome, kad pradžioje buvo tik trys retrogradiniai mėnuliai, bet po susidūrimų su kitais objektais, kiekvienas iš jų buvo sudaužytas į smulkesnius šipulius. Tačiau kas buvo tie kiti objektai, mums iki šiol yra paslaptis.“
Tačiau vienas iš naujai atrastų mėnulių – pats keisčiausiasis – siūlo užuominą. Iš dvylikos mėnulių tik trys turi progradines orbitas, ir skrieja arčiausiai Jupiterio.
Paslaptis aiškėja
Du iš jų yra pakankamai aiškūs. Jie priklauso didesnei grupei, kurioje visi yra daugmaž vienodu atstumu ir pokrypio kampu, ir apskrieja Jupiterį per kiek mažiau vienerius metus. Astronomai mano, kad anksčiau jie priklausė vienam didesniam mėnuliui.
Bet paskutinysis mėnulis yra labai keistas.
„Kitas mūsų atradimas yra tikra keistenybė ir turi tokią orbitą, kokios neturi joks kitas žinomas Jupiterio palydovas“, – sako S.S.Sheppardas.
Romėnų sveikatos bei švaros deivei – o tuo pačiu dar ir dievo Jupiterio anūkės – garbei pavadintas Valetudo vardu, yra tolimesnis ir labiau palinkęs nei likusi grupė vidinių progradinių mėnulių. Jis planetą-milžinę apskrieja per daugmaž 18 mėnesių ir jo orbita kerta retrogradinių mėnulių orbitas – kas susidūrimus padaro netgi labai įmanomus.
„Atradus Valetudo, darosi aišku, kad susidūrimai, suskaldę retrogradinius mėnulius, nutiko jiems susidūrus su kitais progradiniais mėnuliais- tokiais kaip Valetudo“, – teigia astronomas.
Komanda mano, kad Valetudo yra fragmentas didesnio mėnulio, kažkada susidūrusio su didesniu retrogradiniu mėnuliu.
Mokslininkų išvados dar nėra oficialiai paskelbtos spaudoje, nes komanda dar atlieka kompiuterines simuliacijas, bandydami apskaičiuoti, kiek dažnai Valetudo gali susidurti su retrogradiniais mėnuliais. „Ši simuliacija užtruks dar apie mėnesį, ir mes tikimės atsakymo, kad tokių susidūrimų dažnumas bus tarp 100 milijonų ir vieno milijardo metų. Kas, žmogaus matais vertinant, žinoma, yra labai ilgai, bet astronominiais mastais – pakankamai trumpai“, – teigia S.S.Sheppardas.
Naujai atrasti mėnuliai dar laukia savo vardynų, ir gali nutikti taip, kad vardus naujiesiems dangaus kūnams galvoti bus pakviesti visi norintys – tad dabar pati ta proga prisiminti Tarptautinės astronomų sąjungos patvirtintas planetų krikštijimo taisykles ir jau panaudotus vardus.
Parengta pagal „Science Alert“.
