Mokslininkai stebėjo juodųjų skylių įtaką aplink jas besisukantiems kūnams, matavo joms susiliejant susidarančias gravitacines bangas, o Albertas Einsteinas jų egzistavimą numatė dar 1916 metais. Dabar pasiūlytas naujas šio fenomeno paaiškinimas, galintis pakeisti mūsų supratimą apie Visatą.
Nors apie juodąsias skyles dar daug ko nežinome (kaip jos atrodo, kas vyksta su krentančia į ją materija, kiek jų yra Galaktikoje), astrofizikai ir astronomai jų egzistavimu neabejoja.
Kaip ten bebūtų, Leuveno katalikiškojo universiteto Belgijoje mokslininkų pasiūlyta nauja teorija teigia, kad juodosios skylės iš esmės yra kirmgraužos – koridoriai į kitas Visatas.
Viena iš pagrindinių priežasčių, paskatinusių tokios teorijos atsiradimą, — nuolatinė problema, susijusi su juodosios skylės prigimtimi: kirtusi juodosios skylės įvykių horizontą, materija krenta į ją ir, tikėtina, sunaikinama. Toks visiškas materijos (ir ją aprašančios informacijos) sunaikinimas prieštarauja kvantinės teorijos, teigiančios, kad informacija negali būti sukurta ar sunaikinta, principams.
Siekdama šią sampratą suderinti didžiuliu ir neįtikėtinai galingu gravitaciniu fenomenu, kurį vadiname juodosiomis skylėmis, Leuveno universiteto mokslininkų komanda iškėlė idėją, kad taip besielgiantys „egzotiški kompaktiški objektai“ iš tiesų yra kirmgraužos. Pavyzdžiui, dviejų susiduriančių juodųjų skylių sukeliamas gravitacines bangas taip pat būtų galima paaiškinti dviejų besisukančių kirmgraužų susidūrimu.
Vienas iš projekto tyrėjų Pablo Bueno tai aiškina taip:
„Kirmgraužos neturi įvykių horizonto: jos veikia kaip trumpiausias kelias per erdvėlaikį, kuriuo galima pereiti tarsi ilgu koridoriumi į kitą Visatą, o jų sukimasis keičia jų kuriamas gravitacines bangas. Jei juodosios skylės iš tiesų yra neteisingai interpretuojamos kirmgraužos, mokslininkai turėtų aptikti jų gravitacinių bangų „aidą“ po pagrindinių bangų nurimimo.“
Gravitacines bangas aptikti lazerine interferometrine gravitacinių bangų observatorija (angl. Laser Interferometer Gravitational -Wave Observatory, LIGO) ir Virgo interferometru jau pavyko. Kitas kirmgraužų teorijos tikrinimo žingsnis — šio įvykio hipotetinio „aido“ paieškos.
„Jeigu LIGO ar Virgo signaluose būtų patvirtintas aidas, tai taptų praktiškai nepaneigiamu įrodymu, kad astrofizikinių juodųjų skylių nėra. Laikas parodys, ar tas aidas egzistuoja. Jei rezultatas bus teigiamas, tai taps vienu iš svarbiausių atradimų fizikos istorijoje“, — tvirtina P.Bueno.
