NASA marsaeigis „Curiosity“ (liet. „Smalsumas“) Raudonosios planetos uolose identifikavo kelias organikos molekules, kas yra anglimi pagrįstos gyvybės „gyvybės konstruktoriaus detalės“, rašo portalas Space.com
„Šie rezultatai nėra gyvybės įrodymas, – teigia NASA Goddardo Kosminių skrydžių centro mokslininkė Jennifer Eigenbrode. – Bet egzistuoja tikimybė, kad ši organika yra iš senovinių gyvybės šaltinių. Tad net jei gyvybės Marse niekada nebuvo, molekulės mums rodo, kad mažų mažiausiai ten buvo maistinių medžiagų, tinkamų organizmams.“
Minimi junginiai galėjo atkeliauti su kokiu nors meteoritu arba gali būti iš geologinių darinių, panašių į anglį ir juoduosius skalūnus Žemėje, ar palikti kažkokios gyvybės formos, sakė J. Eigenbrode.
Tikslus jų šaltinis vis dar yra paslaptis.
„Aptikome kažkokio didesnio dalyko nuotrupų“, – sakė J. Eigenbrode.
Pavyzdžiai buvo paimti iš Sharpo kalno Gale'o krateryje papėdės. Pats krateris, kaip manoma, anksčiau buvo Marso ežeras.
„Tai gera vieta gyvybei, ... jei ji kada nors egzistavo Marse“, – nurodė astrobiologė.
Uolienos argilito buvo paimta iš 5 cm storio paviršinio sluoksnio. Pavyzdžiai buvo kaitinami marsaeigio miniatiūrinėje analizės laboratorijoje.
Prancūzų gamybos prietaisas parodė ten esant „kelias organines molekules ir nestabilius junginius, primenančius Žemėje randamas organinių medžiagų turtingas nuosėdines uolienas, įskaitant: tiofeną, 2-metiltiofeną ir 3-metiltiofeną, metantiolį ir dimetilsulfidą“, rašoma minėtame žurnale.
Metano tyrimai
Kitas ketvirtadienį paskelbtas atradimas teigia, kad atrastas metano koncentracijos Marso atmosferoje sezoniškumas. Manoma, kad šios dujos, kurios Žemėje daugiausia atsiranda iš gyvybinių procesų, Marse prasiveržia iš požeminių rezervuarų.
Metano koncentracija Marse svyruoja „nuo 0,24 iki 0,65 ppb (milijardinių dalių)“, o jos „pikas būna baigiantis vasarai Šiaurės pusrutulyje“, rašoma straipsnyje, parengtame remiantis per trejus metus surinktais duomenimis.
Vėl gi, tai nėra gyvybės įrodymas, nes metanas gali susidaryti ir iš geologinių procesų, bet jie neprieštarauja marsietiškos gyvybės egzistencijai.
„Negalime atmesti galimybės, kad metanas atsirado biologiškai. – teigia NASA JPL laboratorijos mokslininkas Christas Websteris. – Negalime patvirtinti, kad metanas būtent tokios kilmės, bet negalima atmesti ir tokios idėjos. Tad apibendrinant – tai pozityvios naujienos visiems pasaulio astrobiologams“.
Abu šie tyrimai liepos 7 d. buvo paskelbti žurnale „Science“.
Kitos misijos
Kaip sakė Arizonos valstijos universiteto profesorius Arielis Anbaras, 2009–2015 metais vadovavęs NASA finansuotai universiteto astrobiologijos programai, šis darbas neabejotinai svarbus daugeliu aspektų.
Juo „apibrėžiama, kaip kitu Marso tyrinėjimų etapu bus užduodami klausimai ir ieškoma atsakymų“, elektroniniame laiške AFP rašė A. Anbaras, minimuose tyrimuose nedalyvavęs.
Mokslininkai viliasi gyvybės ženklų Marse paieškas išplėsti su europiečių ir rusų marsaeigiu „ExoMars“. Šis ant Raudonosios planetos turi nutūpti 2021 metais.
Jis turės galimybę į gruntą įsigręžti dar giliau, iki 2 m gylio.
NASA taip pat rengiasi 2020 metais nutupdyti Marse naują marsaeigį. Jis turėtų išgręžti kernų (uolienos stulpelių), kurie bus atidėti galimam paėmimui ateityje ir parskraidinimui į Žemę.
