Akvaridai: 60 meteorų per valandą!
Gan greitai, naktį iš gegužės 6 dienos į 7, galėsime išvysti Eta akvaridų lietų. Šiaip jau šio lietaus meteoritus danguje galime matyti nuo balandžio 19 iki gegužės 28 dienos, tačiau būtent kito mėnesio pradžioje meteoritai pasieks savo maksimumą – 60 meteoritų per valandą! Tik, yra blogų žinių... Tomis dienomis danguje turėsime priešpilnį mėnulį, kurio šviesa nustelbs mažiausiai ryškius meteoritus. Tačiau, jei būsite kantrūs, vis tiek galima neblogai praleisti laiką.
Savaime suprantama, kiekvienas meteoritų stebėjimas tampa geresnis, jei tai darome toliau nuo miesto (dėl kuo mažesnės šviesos taršos) ir atvirame danguje. O krintančias žvaigždes paprastai geriausia stebėti tada, kai dangus tamsiausias – prieš pat aušrą.
Ryškusis Jupiteris
Kitas labai įdomus astronominis įvykis – taip pat jau visai greitai. Gegužės 9 dieną didžioji planeta Jupiteris priartės arčiausiai Žemės. Jis bus labai ryškus ir matomas visą naktį. Ši naktis yra geriausia proga per visus metus pamatyti, o gal ir nufotografuoti Saulės sistemos milžiną. Vidutinės klasės teleskopas leis pamatyti daugiau Jupiterio detalių, o su stipriais žiūronais bus įmanoma pamatyti ir 4 didžiausius Jupiterio mėnulius – kurie atrodys kaip ryškūs taškai.
Po Jupiterio, kitų astronominių įvykių teks palaukti ilgiau. Bekt Kitas, ne mažesnis įvykis – Saturno priartėjimas prie Žemės. Taip pat kaip Jupiteris, jis bus matomas visą birželio 27 naktį.
Beveik rekordinis Mėnulio užtemimas
Lygiai po mėnesio nuo Saturno švytėjimo, liepos 27 dieną, galėsime išvysti pilną mėnulio užtemimą, kuris tęsis gan ilgai – 1 valandą ir 43 minutes. Tai vos 4 minutėmis trumpiau, nei ilgiausias kada nors užfiksuotas pilnas mėnulio užtemimas. Kosminis reginys tiek tęsis dėl to, kad Mėnulis bus apogėjuje – tolimiausiame Žemės orbitos taške, ir dėl to, keliaudamas per Žemės šešėlį, jis judės lėčiausiu savo greičiu.
Mėnulio užtemimas įvyksta tada, kai Saulė, Žemė ir Mėnulis išrikiuoja taip, kad Žemė mestų ant Mėnulio šešėlį – beje, tai gali atsitikti tik esant pilnam Mėnuliui. Užtemimo metu natūralus Žemės palydovas iš baltos spalvos pasikeičia į rausvą – ir neretai yra vadinamas „Kruvinuoju mėnuliu“.
Dar truputis raudonio
Raudonoji planeta, apie kurią tiek daug kalbame, liepos 27 dieną priartės arčiausiai Žemės. Marsas bus matomas nuo aušros iki sutemų Ožiaragio žvaigždyne, ir švies 4 kartus stipriau nei Sirijaus žvaigždė, kuri yra matoma Lietuvoje tik žiemą – ir 2 kartus stipriau, nei didysis Jupiteris.
Tarp liepos 7 iki rugsėjo 6 Marsas bus toks šviesus, kad taps trečiu šviesiausiu naktiniu objektu danguje – kartu su Mėnuliu ir Venera. Kitas toks raudonosios planetos priartėjimas prie Žemės įvyks tik 2035 metais.
Krintančių žvaigždžių mėnuo
Rugpjūtis „krentančių žvaigždžių“ mėnuo vadinamas dėl Perseidų meteoritų lietaus. Šiais metais žvaigždži liūtis pasipils rugpjūčio 11-12 dienomis, ir sutaps su jaunu mėnuliu – o tai reiškia, kad dangus bus itin tamsus. Be to, šiais metais šios dienos – dar ir savaitgalį!
Žinoma, perseidai švysčioja ne tik 11-12 dienos naktį, juos galima stebėti nuo liepos pradžios iki rugpjūčio galo – tačiau dėl to, kad šis lietus stiprėja po truputį, o silpsta greitai – minėtos dienos yra geriausia laikas, nes tada meteoritų kris daugiausia.
Šio įvykio stebėjimui specialios įrangos nereikia, taip pat nereikia žinoti ir žvaigždyno. Tačiau reikia pasirūpinti vieta, kurioje dangus būtų tamsus ir atviras. Stebėti reikėtų bent valandą, nes meteoritai pasirodo gūsiais.
Mėlynas taškas ir žieminiai geminidai
Rugsėjo 7 dieną, tie, kas turi pakankamai stiprius žiūronus arba teleskopus, galės pamatyti Neptūną – nes jis bus priartėjęs arčiausiai Žemės. Dėl to, kad planeta yra taip toli nuo mūsų, tik su stipriausiais teleskopais bus galima pamatyti kažką daugiau nei mažą mėlyną taškelį.
Geminidų meteoritų lietus ne vienam yra įdomiausias ir labiausiai laukiamas metų įvykis. Prognozuojama, kad šiais metais geminidai pasieks savo maksimumą gruodžio 13 dienos naktį ir tęsis iki 14 dienos ryto. Per šią naktį daug lėtų ir grakščių meteoritų bus matomi tamsiame danguje.
Kuo geresnei stebėjimo patirčiai astronomai pataria palaukti kol pirmasis mėnulio ketvirtis nusileis – ir tuomet pakelti į akis į Katoro ir Dvynių žvaigždynus. Ir nors gan daug meteoritų bus matoma visą naktį, pats geriausias laikas – apie 2 valandą nakties.
Tačiau šiuos metus vainikuos ne Geminidų meteoritų lietus, bet maža, blanki kometa 46P/Wirtanen, kuri apskrieja Saulę kas 5,5 metų – ir dažniausiai būna matoma tik per teleskopą. Šiais metais ši kometa gali tapti tiek šviesi, kad būtų matoma plika akimi ir taip nustebinti visus kelias savaites iki Kalėdų – gruodžio 16 dieną.
