Nesudegusios nuolaužos nukrito Ramiojo vandenyno pietinėje dalyje.
Kosminė stotis, kurios pavadinimas reiškia „Dangiškuosius rūmus“, į kosmosą buvo paleista 2011 rugsėjį, o jau po poros mėnesių ten jau apsilankė ir Kinijos kosmonautai. Stotis simbolizavo Kinijos kosmoso planų pradžią, o nuolatinė kosminė stotis turėtų būti paleista 2022-aisiais.
Šis Kinijos kosminės inžinerijos kūrinys pasauliui sukėlė nerimo, bes buvo neįmanoma tiksliai prognozuoti nei kur, nei kada stotis nukris. Bet JAV astronautas Leroy Chiao, dalyvavęs 4 kosminėse misijose, CNN sakė, kad jis „būtų nustebęs abejoja, jei kuri nors didesnė išliktų po skrydžio atmosferoje, nes „Tiangong-1” nebuvo labai didelė stotis, be to, ji neturėjo jokios terminės apsaugos“.
„Tiangong-1” savo dydžiu prilygo mokykliniam autobusui, kokie populiarūs JAV.
Paskutinį kartą žmogus „Tiangong-1” stotyje lankėsi 2013-aisiais, kai ten atvykusi trijų Kinijos kosmonautų komanda 12 dienų stotyje atlikinėjo eksperimentus. Kosmonautė Wang Yaping iš kosminės stoties net pravedė moksleiviams pamoką.
Stoties funkcionavimo metu prie „Tiangong-1” erdv4laiviai buvo prisijungę tris kartus.
2017 metų gegužę Kinijos valdžia pranešė Jungtinėms tautoms, kad nutraukė kosminės stoties funkcionavimą, bet nepateikė paaiškinimų, kodėl.
Nekontroliuojamas stoties kritimas į Žemę tapo nemažu Kinijos kosminės programos akibrokštu, nes tai nusižengia geriausiai tarptautinei praktikai.
L.Chiao teigia, kad originalus planas buvo stotį nuvairuoti tikslingai – „panašiai, kaip ir buvo padaryta su kosmine stotimi „Mir“.
„Vandenyne egzistuoja speciali lokacija, vadinama erdvėlaivių kapinėmis, ir į ją visos šalys stengiasi nuleisti savo nebereikalingus kosminės inžinerijos kūrinius“, – teigė L.Chiao.
„Tiangong-1” nesklandumai, atrodo, visiškai nesustabdė kosminių Kinijos planų – 2016-ųjų rugsėjį šalis paleido savo antrąją kosminę stotį, „Tiangong-2”.
Abu įrenginiai yra pasiruošimas nuolatiniam Kinijos buvimui kosmose, kuris, tikėtina, prasidės tada, kai bus nutrauktas finansavimas Tarptautinei kosminei stočiai – kas turėtų nutikti 2024-aisiais (tada TKS galbūt pereis į privačias rankas – ar apie tokią galimybę dabar kalba D.Trumpo administracija).
Tuo tarpu praėjusią savaitę Kinija paskelbė, kad jau pradėjo kosmonautų, kurie turėtų dirbti naujojoje kosminėje stotyje, treniruotes. Pati stotis turėtų būti kosmose sumontuota 2020-aisiais, o pilnai veikti turėtų pradėti 2022-aisiais.
Kinija taip pat planuoja pasiųsti žmones į Mėnulį ir Marsą.
„Tiangong-1“ – ne pirmasis kosminis aparatas, kuris į Žemės atmosferą įskriejo nekontroliuojamai. Pirmuoju tokiu tapo 74 tonas sv4rusi JAV kosminė stotis „Skylab“, sugrįžusi į Žemę 1979-aisiais. Tąkart jos nuolaužos išsimėtė virš menkai apgyvendintos Vakarų Australijos dalies ir nesukėlė jokių problemų, – bet užsitraukė 400 JAV dolerių vertės baudą už šiukšlinimą.
Iki „Tiangong-1”, paskutiniąja kosmine stotimi, sugrįžusia į Žemę, buvo 135 tonų rusų „Mir„, kuri, sudeginusi didžiąją dalį dalių atmosferoje, buvo kontroliuojamai nuleista į vandenyną 2001-aisiais.
Parengta pagal CNN.
