„Atrodo taip juokingai ir neįtikinamai“, – spaudos konferencijoje, surengtoje po „Falcon Heavy“ starto, žurnalistams sakė „SpaceX“ vadovas. – „Nepasakytumėt, kad jis tikras, nes atrodo kaip dirbtinis, nuoširdžiai sakau“.
Pats E.Muskas automobilio nerealistiškumą paaiškino tuo, kad „kosmose nėra atmosferos, todėl šviesa lūžta kitaip. Viskas atrodo pernelyg vaiskiai“. Bet ką jis tuo turėjo omenyje? Kad spalvos kosmose atrodo kitaip, nei Žemėje?
Visų pirma, taip – spalvos Žemėje matosi ne tokios ryškios ir mažiau vaiskios, teigia Amerikos Chemikų Draugijos narys Rickas Sachlebenas.
Galvoti reikėtų taip: šviesa gali keliauti per įvairią aplinką – orą, vandenį ir beorę kosminę erdvę – kurių kiekvienas turi skirtingą atspindėjimo indeksą, aiškina R.Sachlebenas. Pasak jo, kiekviena aplinka iškreipia šviesą skirtingai – kas ir paaiškina, kodėl spalvota šviesa vienoje aplinkoje atrodo kitaip, nei kitoje.
Maža to, kai šviesa keliauja per Žemės atmosferą, ji keliauja per orą, kuriame pilna tokių dalelių, kaip dulkės, suodžiai, dūmai ir mikroskopiniai vandens lašeliai. Be to, oras dar gali būti ir įvairios temperatūros bei drėgnumo. Pavyzdžiui, oras Everesto viršūnėje yra ne toks tankus, kaip jūros lygyje, kas ir lemia kvėpavimo sunkumus dideliame aukštyje, aiškina chemikas.
Minėtos dalelės išskaido šviesą, teigia R.Sachlebenas – ir būtent todėl vaizdas, kurį matome Žemėje, yra blankesnis, labiau „išplaukęs“. Tuo tarpu kosmose tiek mikrokliūčių sklisti šviesai nėra.
„Kosmose praktiškai nieko nėra, kas iškreiptų ar blokuotų šviesą“, – pasakoja chemikas. – „Štai kodėl vaizdai, gauti Hubble teleskopu, yra ryškesni už gautus ant Žemės paviršiaus esančiais teleskopais.“
Būtent tai, pasak mokslininko, ir lemia nerealistišką kosmosu skriejančio automobilio išvaizdą. Bet juk sąmokslo teorijų gerbėjų, kuriems tai Žemė yra plokščia, tai žmogus Mėnulyje nėra buvęs, moksliniai faktai vis tiek neįtikins – ir jie toliau mėgausis mintimis, kad visas pasaulis nieko kito ir neveikia, tik lepina dėmesiu stengdamasis juos apgauti.
Parengta pagal „Live Science“.
