Robotas pakankamai arti prie dujinio milžino priartėja daugmaž kas 53 dienas. Skriedamas 209 000 km/h greičiu, zondas fotografuoja specialia „JunoCam“, bet kol nuotraukos pasiekia Žemę, užtrunka savaites.
Vis dėlto, laukti tikrai verta. Naujausioje nuotraukų porcijoje matyti nesibaigiantys sūkuriai, svajingi debesys ir dramatiškos audros.
NASA ir Pietryčių Tyrimų instituto tyrėjai sukėlė neapdorotas nuotraukas į serverius gruodžio pabaigoje, ir atvėrė priėjimą prie jų visiems norintiems. Nuo tada dešimtys žmonių ėmėsi juodai baltų nuotraukų redagavimo, ir dabar galime pasigrožėti vaizdais, iš kurių būtų negėda sukurti ir kalendorių.
Juno orbita tęsiasi toli už Jupiterio – tada zondas greitai priartėja prie planetos ir greitai fotografuoja, kol vėl nutolsta. Taip daroma tam, kad įrenginys kuo trumpiau būtų galingame Jupiterio radiacijos lauke.
Juno savo orbitą – vadinamą perijove – apsuka per 53,5 dienos ir maksimaliai priartėjus prie Jupiterio, „JunoCam“ sukuria paketą nuotraukų.
Juno yra vienintelis kosminis aparatas, praskriejęs virš Jupiterio polių.
Mokslininkai bando atrasti Jupiterio sūkurių veikimo logiką – t.y. kodėl debesys virš planetos polių sūkuriuoja būtend taip.
Kai kurių Jupiterio audrų diametras didesnis nei visos Žemės planetos.
Pilnas „JunoCam“ nuotraukų paketas atrodo taip:
Bet kai kurie gerbėjai atrado būdą, kaip jas sumontuoti ir paversti Juno skrydžio simuliacija:
NASA tikisi, kad Juno apie Jupiterį suksis dar bent keletą metų.
Bet galiausiai, kaip ir Cassini atveju, NASA sudegins milijardą dolerių kainavusį zondą tiriamos planetos atmosferoje – taip bus išvengta, kad Juno neįsirėš į ledingąjį Jupiterio mėnulį Europą, taip užkrėsdamas palydovą žemiškąja gyvybe.
Juno buvo paleistas 2011-aisiais, ir zondui pasiekti Jupiterį truko beveik penkerius metus.
Parengta pagal „Science Alert“.
