Tokias išvadas mokslininkai padarė remdamiesi kompiuterinėmis simuliacijomis, kurios atskleidė, kaip galaktikos augo per milijardus metų, sugerdamos didžiulius medžiagų kiekius. O šios medžiagos atkeliaudavo iš kitų galaktikų po to, kai sprogdavo milžiniškos žvaigždės.
Galingi supernovų (mirštančių žvaigždžių) sprogimai gali išsviesti į kosmosą trilijonus tonų atomų, o tai įvyksta su tokia jėga, kad šie atomai ištrūksta net ir iš savo galaktikos gravitacijos lauko ir patenka į didesnes kaimynines galaktikas. Šie atomai keliauja milžiniškų debesų pavidalu, šimtų kilometrų per sekundę greičiu.
Astronomai jau seniai žinojo, kad žvaigždėse esantys elementai gali nukeliauti iš vienos galaktikos į kitą, tačiau naujausias tyrimas rodo, kad pusė Paukščių Take esančių medžiagų gali atkeliauti iš mažesnių kaimyninių galaktikų.
Didžioji vandenilio ir helio, atkeliaujančio iš kitų galaktikų, dalis suformuoja naujas žvaigždes, o sunkesni elementai, susiformavę žvaigždėse, išsisklaido didžiulių sprogimų metu ir tampa medžiaga, iš kurios susiformuoja kometos, asteroidai ar net planetos – bei gyvybė.
Šiaurės Vakarų universiteto Evanstone (Ilinojus, JAV) astronomas Daniel Angles-Alcazar sako, kad mokslas yra labai naudingas mėginant atrasti žmonių vietą visatoje. Anot jo, tam tikra prasme mes esame lankytojai – ar net imigrantai – galaktikoje, kurią mes laikome savo gimtąja.
Mokslininkai paleido superkompiuterių simuliacijas, kad sužinotų, kaip galaktikos vystėsi per milijardus metų. Jie pastebėjo, kad sprogus žvaigždėms mažesnėse galaktikose, sprogimų metu būdavo išmetami didžiuliai dalelių debesys, kurie nuskriedavo iki kaimyninių didesnių galaktikų. Paukščių Takas kasmet absorbuoja tokį kiekį medžiagų, kiek jų yra Saulėje.
D. Angles-Alcazar sako, kad tarpgalaktiniai vėjai sugeba atnešti žymiai daugiau medžiagų, nei manyta prieš tai. Anot jo, apie tokį galaktikų augimą mokslininkai seniau nebuvo susimąstę. Simuliacijos parodė, kad tarpgalaktinių vėjų nešamos medžiagos gali nukeliauti milijonus šviesmečių – kol galiausiai apsistoja naujoje galaktikoje.
Seniau manyta, kad galaktikos auga absorbuodamos medžiagos, kurios yra likusios po Didžiojo sprogimo. Tačiau paaiškėjo, kad pusę galaktikų augimo lemia iš kitų galaktikų atkeliaujančios medžiagos, kurios gali atkeliauti net iš tolimiausių visatos kampelių.
Mokslininkai naudojo kompiuterinius modelius, kurie sukūrė detalius 3D galaktikų modelius. Mokslininkai galėjo stebėti, kaip šiuose modeliuose vystosi galaktikos pagreitinttu būdu – nuo pat jų atsiradimo iki pat šios dienos. Šios simuliacijos parodė, ar galaktika susiformavo iš joje esančios medžiagos, ar iš didžiulių dujų debesų, atkeliavusių iš kitų galaktikų.
Simuliacijos rodo, kad galingesni tarpgalaktiniai vėjai atslenka iš didesnių galaktikų, kadangi jose įvyksta daugiau žvaigždžių sprogimų – tačiau dar ir dėl to, kad šios medžiagos yra išsviedžiamos didesne jėga, kuri įveikia galaktikos gravitacinę jėgą. Pakankamai didelė dalis medžiagų nepasiekia reikiamo greičio ir yra įtraukiamos atgal į galaktiką, kurioje įvyko žvaigždės sprogimas.
Parengta pagal „The Guardian“.
