Tamsioji medžiaga, tikriausiai sudaryta iš nežinomų subatominių dalelių, menkai sąveikauja su įprasta medžiaga ir nematoma teleskopais – mokslininkai tegali stebėti jos gravitacijos poveikį kitiems Visatos objektams.
Vis dėlto tuo atveju, jeigu tamsioji medžiaga sudaryta iš silpnai sąveikaujančių masę turinčių dalelių (WIMP), jos retkarčiais tikriausiai susiduria ir anihiliuoja viena kitą. Per tokius įvykius turėtų susitaryti elektronų ir jiems tapačių, tik priešingu krūviu pasižyminčių pozitronų porų. Mokslininkų nuomone, šių dalelių perteklius gali būti užfiksuotas stebint kosminius spindulius, sklindančius iš įprastų Visatos objektų
Prieš dvejus metus paleistas pirmasis Pekino astronominių stebėjimų teleskopas DAMPE per pirmąsias 530 stebėjimų dienų užfiksavo 1,5 mln. kosminių spindulių elektronų ir pozitronų, kurių energija didesnė kaip 25 gigaelektronvoltai (GeV).
Teoriškai, brėžiant užfiksuotų dalelių skaičiaus ir jų energijos diagramą, turėtų gautis tolygi linija, bet per ankstesnius eksperimentus buvo užfiksuotas neįprastas nuokrypis nuo teorinio modelio. Naujausi DAMPE stebėjimai šį neatitikimą patvirtino.
Pirmuosius šių tyrimų rezultatus paskelbę Kinijos, Šveicarijos ir Italijos mokslininkai sakė, kad surinkti duomenys galbūt suteiks žinių apie „iš dalelių sudarytos tamsiosios medžiagos anihiliaciją arba irimą“.
„Šis naujas, dar nestebėtas reiškinys gali atvesti prie proveržių“, – per spaudos konferenciją sakė Kinijos mokslų akademijos prezidentas Bai Chunli (Bai Čunli).
„Jeigu surinkę daugiau duomenų galėtume tiksliai įvardyti, jog tai yra tamsioji medžiaga, tai būtų labai reikšminga. Jeigu ne – būtų dar reikšmingiau, nes tai būtų visiškai naujos dalelės, kurių niekas anksčiau neprognozavo“, – pridūrė jis. Šį pareiškimą palydėjo susirinkusių mokslininkų plojimai.
DAMPE dabar renka tolesnius duomenis, galbūt padėsiančius tyrėjams įminti šią mįslę.
DAMPE (Tamsiosios medžiagos dalelių tyrimų palydovas) 2015 gruodį startavo iš Gobio dykumoje esančio Dziučuano palydovų leidimo centro. Šis aparatas buvo kuriamas beveik 20 metų.
Jo konstruktoriai teigia, kad DAMPE pranašesnis už analogišką JAV prietaisą AMS-02 (Alfa magnetinį spektrometrą), 2011 metais NASA sumontuotą Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS).
„Mūsų kosminių spindulių aptikimo diapazonas 10 kartų didesnis už AMS-02 ir triskart tikslesnis“, – sakė DAMPE programos vyriausiasis mokslininkas Chang Jinas (Čang Džinas).
„Įrodyti tamsiosios medžiagos egzistavimą reikia daug laiko. Dabar nustatėme tiksliausią spektrą, bet nesame 100 procentų tikri, ar tai mums leis aptikti tamsiąją medžiagą“, – pridūrė jis.
Numatoma, kad per prognozuojamą likusį veikimo laiką – dar apie trejus metus – DAMPE jutikliai užfiksuos daugiau kaip 10 mlrd. kosminių spindulių dalelių.
Prie šio projekto prisidėjo daugiau kaip 100 mokslininkų, studentų ir techninių darbuotojų Kinijoje, Šveicarijoje ir Italijoje. Tyrimus finansuoja Kinijos valstybinė Mokslų akademija.
Pekinas kasmet investuoja į mokslo tyrimus šimtus milijardų dolerių. Šalies valdžia, parengusi 2016–2020 metų valstybės plėtros planą, tikisi, kad per šį laikotarpį Kinija pateks tarp 15 labiausiai technologiškai išsivysčiusių šalių.
