Kol kas gauti rezultatai nėra optimistiški: didžioji Marso dalis gyvybei per šalta, per sausa, per daug talžoma ultravioletinių spindulių, arba visos šios problemos kyla kartu. Tačiau taip pat nustatyta, kad jei kažkur Marse galėtų būti skysto vandens ir jis išliktų apie 10 parų, tai kai kurios bakterijų rūšys galėtų augti.
Dabar planuojama atlikti bandymus, atkartojant tikėtinas „pasikartojančias šlaitų linijų" (angl. recurrent slope lineae, RSL) sąlygas, ir nustatyti, ar ten gyvybė galėtų išgyventi, o gal net vystytis ir plisti. Jei paaiškėtų, kad ir RSL nėra gyvybei tinkama aplinka, vilčių dar teikia gilios Marso žemumos - tokios kaip Eladės baseinas pietų pusrutulyje.
Didžiausia šių tyrimų problema - labai sudėtinga patikrinti jų rezultatus, nes marsaeigiai į gyvybei tinkamas zonas važiuoti negalėtų dėl pavojaus užkrėsti jas žemiškomis gyvybės formomis.
Vietos, kur marsaeigiai gali važiuoti ir kur juos planuojama siųsti, yra zonos, kuriose gyvybė galėjo egzistuoti kažkada praeityje. Tokias vietas jau tyrinėja „Curiosity“, panašų tikslą turės ir 2020 metais NASA siųsimas zondas. Bet aptikus kažkokį objektą, nustatyti, ar tai kažkada buvo gyvas organizmas, gali būti sudėtinga. Vienas gyvybės požymis, išliekantis ilgai po mirties, yra forma - fosilijos nuo negyvų struktūrų skiriasi savo išvaizda. Kitas požymis - spektroskopiniai duomenys, rodantys, kad fosilijoje yra daug anglies.
Dabar pasiūlytas dar vienas fosilijų požymis, leidžiantis atskirti jas nuo negyvų struktūrų: cheminio elemento vanadžio egzistavimas. Vanadis yra gana retas elementas, tačiau dalyvauja kai kuriose biocheminėse reakcijose ir gali įsiterpti į gyvus organizmus. Fosilijoje atrastas vanadžio pėdsakas labai sustiprintų teiginį, kad tai tikrai yra gyvo organizmo liekana.
Tyrimo rezultatai publikuojami Astrobiology.
