„Baltosiomis“ birželio mėnesio naktimis saulei neilgai užtrunkant po horizontu bus sunku įžiūrėti Paukščių Taką ir blyškiausias žvaigždes.
Sutemus pietrytinėje ir pietvakarinėje horizonto pusėse stebėtojo žvilgsnį trauks Jupiterio ir Saturno planetos ir šviesiausios birželio žvaigždės: Lyros žvaigždyne – Vega ir Jaučiaganyje – Arktūras.
Vega su ryškiausia Erelio žvaigžde Altayru ir ryškiausia Gulbės žvaigžde Denebu sudaro vadinamąjį Didįjį Vasaros Trikampį – labiausiai įsidėmėtiną šviesiausių vasarvidžio naktų ženklą.
Link vakarų horizonto svirs zodiakinis Liūtas, jam įkandin seks Mergelė su šviesiuoju Jupiteriu.
Palei šiaurės horizontą išsiskirs Vežėjo žvaigždyne ryškiai žibanti Kapela.
Jupiteris bus pirmąja vakaro žvaigžde, po saulėlydžio itin šviesiai suspindinčia virš pietvakarių horizonto Mergelės žvaigždyne.
Birželio 30-osios vakarą prie Jupiterio iš dešinės prisislinks jaunas pusmėnulis.
Saturnas, gegužės 15 d. labiausiai priartėjęs prie Žemės, visą naktį švytės blausiame Gyvatnešio žvaigždyne.
O pro mėgėjiškus teleskopus bus galima įžiūrėti jo įspūdingus žiedus bei didžiausią palydovą Titaną.
Venera-Aušrinė švintant itin skaisčiai sužibs virš rytų horizonto, ties ryto žarose slypinčių Žuvų ir Avino žvaigždynų riba.
Praslinkusi pro Avino žvaigždes ji mėnesio pabaigoje jau įriedės į Tauro žvaigždyną.
Birželio 20 d. paryčiais, apie 3 val., kiek dešiniau nuo Aušrinės matysime ir dylantį Mėnulio pjautuvą.
Birželio 21 d., vasaros saulėgrįžos rytą, 3 val. 30 min., dar suplonėjęs delčiagalis jau spindės tiesiai po Aušrine.
Marsas ir Merkurijus slėpsis saulės spinduliuose.
Šviesiomis ir trumpomis birželio naktimis ištikimiems dangaus stebėtojams tikrai pasitaikys progų pasigrožėti vadinamaisiais sidabriškais debesimis.
Sidabriškieji debesys dažniausiai matomi vasarą, kai saulė iš po horizonto apšviečia aukštai atmosferoje esančius debesis.
Šie debesys lengviausiai įžvelgiami maždaug 20 dienų po vasaros saulėgrįžos šiaurinėje dangaus pusėje.
Šie debesys susidaro mezosferoje, apie 80 km aukštyje, ir yra kiek panašūs į plunksninius debesis. Švyti jie melsvai balta sidabriško atspalvio šviesa.
Lietuvos geografinė padėtis labai palanki stebėti šiuos debesis.
Per metus mūsų šalyje sidabriškuosius debesis galima išvysti nuo 5 iki 25 kartų, dažniausiai – birželio ir liepos mėnesiais.
Nors iki šiol jų kilmė iki galo neaiški, vyrauja nuomonė, kad šie debesys sudaryti iš ledo kristalų. Kiti mano juos esant sudarytus iš kosminių arba vulkaninių dulkių.
Jau kurį laiką yra fiksuojamas dažnesnis sidabriškųjų debesų formavimasis.
Birželio 21 d. 7 val. 24 min. Saulė atsidurs šiauriausiame savo kelio taške, ir įvyks vasaros saulėgrįža. Saulės kelias po žeme bus trumpiausias, o virš žemės – ilgiausias.
Atšventus Rasos šventę dienos jau pamažu kasdien po 1–2 minutes ims trumpėti.
