Multivisatos teorija turi ir nemažai skeptikų. Tačiau tai nesustabdo astronomų ir kosmologų bei fizikų nuo multivisatos koncepcijos naudojimo, stengiantis paaiškinti nepaaiškinamus dalykus.
Naujas Karališkosios astronomų draugijos (RAS) tyrimas būtent ir skirtas Šaltajai dėmei. Ji, trumpai tariant, yra „vėsi“ erdvės dalis, matoma nuo Visatos formavimosi likusiame kosminiame mikrobangų fone (KMF). NASA WMAP palydovas Šaltąją dėmę pirmą kartą aptiko 2004 metais. Europos kosmoso agentūros zondo „Planck“ misija beveik po 10 metų patvirtino jos egzistavimą.
Tai nelabai dera su standartiniu „infliaciniu“ Visatos modeliu. Užtat RAS tyrime teigiama, kad Šaltoji dėmė atsirado dėl galaktikų trūkumo.
Iš esmės, Šaltoji dėmė yra plyšys multivisatoje.
„Negalime visiškai atmesti galimybės, kad dėmę sukėlė menkai tikėtina fluktuacija, kurią gali paaiškinti standartinė Didžiojo sprogimo teorija, – sakė Tomas Shanksas iš Durhamo universiteto. – Bet jei toks atsakymas netinka, yra ir egzotiškesnių paaiškinimų. Ko gero, labiausiai audrinantis vaizduotę – Šaltoji dėmė atsirado susidūrus mūsų Visatai ir kitai burbulinei visatai. Jei tolesnė, nuodugnesnė analizė parodys, kad taip yra, Šaltoji dėmė galės būti laikoma pirmuoju multivisatos įrodymu.“
Komanda naudojo 7 000 galaktikų raudonuosius poslinkius. Raudonasis poslinkis pasireiškia, kai tolimesnės galaktikos plečiasi ir jų spinduliavimas pasislenka ilgesniųjų bangų pusėn. Kuo galaktika tolimesnė, tuo raudonasis poslinkis stipresnis. Taip kosmologai gali įvertinti galaktinius atstumus. Iš gausios duomenų bazės ir spektrografinės analizės Durhamo universiteto komanda išvydo, kad joks dabartinis Šaltosios dėmės paaiškinimas neatitinka standartinių raudonojo poslinkio teorijų.
RAS teigė, kad simuliacijos pateikia 1 iš 50 tikimybę, jog Šaltoji dėmė susidarė tiesiog atsitiktinai, be supertuštumos.
„Tai reiškia, kad negalime visiškai atmesti galimybės, jog dėmę sukėlė standartiniu modeliu paaiškinama mažai tikėtina fluktuacija. Bet jeigu tai ne tinkamas atsakymas, yra ir egzotiškesnių paaiškinimų“, – sakė T.Shanksas.
Jei multivisatos teorija taps realybe, tai reikštų modernios fizikos pabaigą.
Fizika yra mokslo šaka, siekianti suprasti, kodėl Visata veikia taip ir yra būtent tokia. Ji kuria teoremas ir lygtis, paaiškinančias šiuos mūsų pasaulio pagrindus. Tačiau multivisatos nubrėžia mūsų pačių pažinimo ribas. Skirtingose visatose gali egzistuoti visiškai kitokie dėsniai. Visatų begalybė reiškia ir unikalių taisyklių begalybę. Fizikos siekis taptų net teoriškai neįmanomas.
Todėl nemažai fizikų, astrofizikų ir kosmologų multivisatos teoriją tiesiog atmeta. Tačiau kiti tyrėjai sako, kad tvirtų žinių trūkumo nepakanka visatų begalybės paneigimui.
Duodamas interviu „Space“, Stanfordo kosmologas Andrei Linde suabejojo teiginiu, kad multivisatų tyrinėjimas nėra moksliškas.
„Tų, kuriems nepatinka multivisatos teorija, reikėtų paprašyti pateikti stebėjimų ar eksperimentų faktų paaiškinimą kokiame nors kitame, ne multivisatų kontekste, – sakė jis. – Daug žmonių bandė. Niekam nepavyko. Būtent todėl vertinu tai rimtai.“
Parengta pagal Interestingengineering.com inf.
