Ištyrus beveik 200 tūkst. žvaigždžių paaiškėjo, kad žmones ir žvaigždes sudaro 97 proc. tokių pačių atomų, o gyvybei svarbūs elementai dažniau spiečiasi arčiau galaktikos centro, rašo Space.com.
Tie gyvybei svarbūs elementai – tai anglis, vandenilis, azotas, deguonis, fosforas ir siera. Mokslininkai pirmą kartą ištyrė šių elementų kiekį didelėje žvaigždžių imtyje. Tai buvo tiriama spektroskopijos būdu – analizuojant žvaigždžių spinduliuojamas skirtingo ilgio bangas, kurios išduoda, kurių elementų ir koks kiekis jose yra.
Nors žmonės ir žvaigždės turi daugumą tų pačių elementų, jų proporcijos skiriasi. Pavyzdžiui, apie 65 proc. žmogaus masės sudaro deguonis, nors kosmose jis užima mažiau nei procentą visų elementų kiekio.
Šeši minėtieji elementai sudaro daugiau nei 97 proc. žmogaus kūno masės. Jų randama ir žvaigždėse. Tiesa, didesnis kiekis šių elementų aptiktas arčiau galaktikos centro esančiose žvaigždėse.
Pavyzdžiui, mūsiškė Saulė yra įsikūrusi atokesnėje Paukščių Tako spiralės dalyje. Kitos šiame regione tirtos žvaigždės turėjo mažiau sunkiųjų elementų, reikalingų gyvybei, nei žvaigždės, esančios centriniuose galaktikos regionuose.
„Tai puikus ir žmonėms aktualus dalykas, kad mes galime ištirti visų svarbiausių žmogaus kūne esančių elementų kiekį šimtuose tūkstančių žvaigždžių Paukščių Tako galaktikoje. Tai mums leidžia spręsti, kur ir kada mūsų galaktikoje buvo reikiamų elementų gyvybei ir sudaryti savotišką „galaktikos gyvybinės zonos“ žemėlapį“, – sakė Ohajo valstijos universiteto profesorė Jennifer Johnson.
